Stone Age pottery in Lithuania: symbols and rituals embedded in technological processes

LTAkmens amžiaus keramika nuo pat jos atsiradimo VI tūkstantmetyje pr. Kr. Rytų Baltijos regione tapo svarbiu reprezentaciniu elementu, leidžiančiu praėjus keliems tūkstantmečiams pagal indų formas ir puošybą identifikuoti skirtingas kultūrines tradicijas. Tiesa, keramika įkūnija kur kas platesnį simbolių ir ritualų spektrą, susipynusį su visais žmogaus gyvenimo aspektais – maistu, vaišingumu, skalsumu, atsargų saugojimu, šermenų ir kitais ritualais. Šiame straipsnyje mėginama integruojant etnografijos, eksperimentinės archeologijos ir medžiagotyros duomenis rekonstruoti keramikos gamybos procesą kaip simbolių ir ritualų perdavimo ar kaitos atspindį. Siekiant perteikti visą Lietuvos teritorijoje neolito laikotarpiu egzistavusių kultūrinių tradicijų panoramą, pasirinkti du regionai – Dubičių (Pietryčių Lietuvoje) ir Biržulio (Vakarų Lietuvoje). Ankstyviausios Pietryčių Lietuvos keramikos įvairovė leidžia spėti, keramikos idėja plito iš įvairių šaltinių ir šiai naujai materijai įvaldyti reikėjo laiko. Dubičių regione vyrauja smėlynai, o lipdymui tinkama molio žaliava galėjo būti aptinkama upių ar ežerų pakrantėse. Molio masės pasirinkimą lėmė ne tik supanti aplinka, bet ir gyvenimo būdas. Ankstyvojoje Nemuno kultūros keramikoje naudoti stambūs augalų liesikliai, o viduriniame neolite juos pakeitė granito trupiniai. Šie pokyčiai sietini su įtaka iš pietryčių, kuomet atvykėliai naujoje aplinkoje pritaikydavo molio receptūrą prie jiems pažįstamos natūralios masės, iš kurios jie pratę lipdyti. Nepaisant pasikeitusių liesiklių toliau naudoti panašūs molio šaltiniai, ta pati lipdymo technika, ornamento elementai ir didelių puodų formos, kurių panašumas leidžia teigti apie simbolių ir kultūrinių tradicijų tęstinumą.Vakarų Lietuvoje Narvos kultūros keramika pasižymi savita tradicija – trupintų kriauklių liesikliais, kurių naudojimą sunku paaiškinti vien praktinėmis savybėmis. Tai reikalavo specifinių žinių ir turbūt simbolizavo žvejų pasaulėžiūrą. Tokios narviškos keramikos su kriauklėmis gausu Biržulio regione Daktariškės 5 gyvenvietėje. Čia aptikta ir šukių su smulkiomis augalinėmis priemaišomis. Tokia keraminė masė paprastai sietina su ankstyvosiomis gyvulių augintojų bendruomenėmis, kuriose žolėdžių mėšlas naudotas kaip molio liesiklis. Tiesa, Rytų Baltijos regione ši tradicija sietina su medžiotojų simboliais. Briedžiai ir elniai medžiotojų bendruomenėse turėjo ypatingą simbolinę reikšmę, todėl neatmestina hipotezė, kad po medžioklės šių žolėdžių gyvūnų šviežias skrandžio turinys galėjo būti naudojamas keramikos gamybai. Simbolinę prasmę galėjo turėti ir indų dekoravimo priemonės. Nemuno kultūros puodai ornamentuoti įspaudais, kurie galėjo būti padaryti sausumos gyvūnų, pavyzdžiui, šernų dantimis. Įspaudai Narvos kultūros keramikoje primena jūrų kiaulių dantų, lydekų ir kitų žuvų kaulų žymes, kurios dar labiau atspindi žvejų pasaulėžiūrą. Be to, simboliškai su vandens pasauliu gali būti sietinos ir indų formos, pavyzdžiui, pajūryje Narvos kultūros gyvenvietėse aptinkami laivelio pavidalo dubenėliai-lempos arba puodai nusklembtais pakraštėliais, primenančiais medinių luotų kraštus.Klajokliams būdinga Virvelinės keramikos kultūra išsiskiria šamoto naudojimu, kuris galėjo turėti simbolinių sąsajų su protėviais, gimtine, atmintimi ar socialiniu statusu. Pietryčių Lietuvoje šamotinė keramika reta, tačiau Vakarų Lietuvos gyvenvietėse ji paplitusi ir atspindi socialinio tapatumo pokyčius – nuo Narvos ir Nemuno kultūrų medžiotojų-rinkėjų-žvejų bendruomeninių patirčių, kurias reprezentuoja stambūs smailiadugniai puodai, pereinama prie individualios šeimos identiteto, išreikšto įvairaus dydžio plokščiadugnių indų įvairove. Virvelinės keramikos kultūra siejama su gyvulių augintojais, tačiau ornamentikoje derinti virvelių įspaudai su žuvų ašakų įraižomis, kurios gali atspindėti kilmę iš vandens resursus puoselėjusių bendruomenių. Visas keramikos gamybos procesas nuo lipdymo medžiagų pasirinkimo iki jos išdegimo ir indo panaudojimo atskleidžia socialinių ir kultūrinių simbolių sistemą, kai per įvairius ritualus ar nusistovėjusius tabu buvo perduodama iš kartos į kartą sukaupta patirtis ir užtikrinamas tradicijų tęstinumas. Reikšminiai žodžiai: neolitinė keramika, medžiotojai-žvejai-rankiotojai, keraminė masė, Biržulio regionas, Dubičių regionas.

ENThis article analyses the technological processes involved in the production of Stone Age pottery, aiming to identify the symbols and rituals associated with these techniques and trace their development over time. Furthermore, it examines the influence of the natural, economic, and social environments on the development of symbolic worldviews as reflected in Stone Age pottery, contextualising these findings within a broader cultural framework. The study focuses on two primary cultural traditions of hunter-fisher-gatherer communities in the territory of present-day Lithuania – the Nemunas and Narva Cultures – as well as the early pastoral societies of the Globular Amphora and Corded Ware Cultures. To illustrate these traditions, two widely investigated regions were selected as case studies: Biržulis Lakeland in West Lithuania and the Dubičiai region in Southeast Lithuania. The analysis of pottery-making processes, encompassing ceramic paste preparation, temper selection, vessel shaping and decoration, firing, and use, reveals a system of social and cultural symbols embedded in rituals that facilitated the transmission of significant experiences and the continuity of traditions across generations. Keywords: Neolithic pottery, hunter-fisher-gatherers, ceramic paste, Biržulis region, Dubičiai region.

• Amber discs with cross decoration in the South Eastern Baltic. Vilnius : Vilnius Academy of Arts Press ; 2018. 115 p.
• A New perspective on Neolithic sites in the Dubičiai microregion using a GIS spatial analysis. Archaeologia Lituana 2016, 17, 57-76.
• Ankstyvojo metalų laikotarpio laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2014. 196 p.
• Baltų kultūros ištakos: (pagal Narvos kultūros tyrimų duomenis).. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 1994. 51 p.
• Daktariškės 5-osios gyvenvietės keramikos su organinės kilmės priemaišomis ornamentika. Lietuvos archeologija 2000, 19, 125-138.
• Donkalnio ir Spigino mezolito-neolito kapinynai: seniausi laidojimo paminklai Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2012. 254 p.
• Elk figurines in the Stone Age art of the Baltic area. Acta Academiae Artium Vilnensis 2000, 20, Rehistoric art in the Baltic region, 93-105.
• Fish and seal osteological data at Šventoji sites. Lietuvos archeologija 2000, 19, 85-101.
• Human figurines in Eastern-Baltic prehistoric art. Acta Academiae Artium Vilnensis 2000, 20, Rehistoric art in the Baltic region, 7-29.
• Lietuvių mįslės apie puodą - žmogaus gyvenimo alegorijos. Tautosakos darbai 2021, 61, 173-194.
• Lietuvių religija ir mitologija: sisteminė studija.. Vilnius : Tyto alba, 2008. 277 p.
• Narviškos keramikos stiliai Rytų Lietuvoje. Lietuvos archeologija 2002, 23, 51-72.
• Neolithic societies and their pottery in South-Eastern Lithuania. Lietuvos archeologija 2020, 46, 111-145.
• Neolito bendruomenės ir jų keramika Pietryčių Lietuvoje. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2023. 308 p.