Neolito bendruomenės ir jų keramika Pietryčių Lietuvoje
LTMolinių indų atsiradimas Pietryčių Lietuvos bendruomenėse VI tūkstantmečio pr. Kr.pabaigoje atspindi ilgai trukusių daugialypių socialinių-ekonominių transformacijų pradžią, sietiną suneolitizacija. Dėl prastų archeologinės medžiagos išlikimo sąlygų ir aptinkamų tik gyvenamųjų vietų,kuriose persimaišę įvairių laikotarpių radiniai, bendruomenių pažinimui svarbiausi šaltiniai – gyvenviečių gamtinė aplinka ir jose randama keramika. Pagal neolitinę keramiką dažnai apibrėžiamos archeologinės kultūros, klasifikuojamos bendruomenės, tačiau ji visų pirma atspindi atskirų individų – puodų lipdytojųmeninę išraišką prisitaikant prie kultūrinių tradicijų, tačiau įnešant savitų elementų, taip pat indųgamintojų ir naudotojų socialinį statusą, mitybą, gyvenimo būdą, ryšį su kitomis bendruomenėmis. Detaliai tiriant keramiką ji suteikia informaciją apie gyvenamąją aplinką, florą, fauną, lipdžiusio žmogaus pirštų prisilietimus, jo meninį suvokimą ir technologinius sprendimus. Daugelį archeologinėje literatūrojesutinkamų mitų apie keramiką lemia menkas jos mikrostruktūros ir gamybos procesų suvokimas, todėldisertacijoje pateikiama detali informacija nuo molio masės mineralų, galimų organinių medžiagų ir jų savybių iki indų lipdymo, išdegimo ir panaudojimo. Pietryčių Lietuvos neolitinės keramikos technologiniai sprendimai ir jos panaudojimas atspindi skirtingus bendruomenių požiūrius į aplinkos resursus, dinamiškus tradicijų vystymosi ir perdavimo procesus, prisitaikant prie besikeičiančios gamtinės, kultūrinės ir socialinės aplinkos. Reikšminiai žodžiai: neolito bendruomenės; keramikos lipdymo technologijos; eksperimentinė archeologija; keramikos mikrostruktūra; geocheminiai ir mineraloginiai tyrimai.
ENThe appearance of clay vessels in the communities of Southeast Lithuania at the end of the 6th millennium BC reflects the beginning of a long-lasting, multiple socio-economic transformations associated with Neolithisation. The poor preservation of archaeological material and the presence of only residential sites with intermingled finds from different periods make the natural environment of the settlements and the pottery found there the most important sources of information about the communities. Neolithic pottery is often used to define archaeological cultures and to classify communities, but it primarily reflects the artistic expression of individual potters, adapting to cultural traditions but bringing in their own elements, as well as pottery producers' and users' social status, diet, lifestyle and relationship with other communities. The detailed study of ceramics provides information on the living environment, flora, fauna, the touch of the potter's fingers, his artistic perception and his technological choices. Many of the myths about pottery in the archaeological literature are based on a poor understanding of its microstructure and production processes, therefore the dissertation provides detailed information starting from the minerals of the ceramic paste, the possible organic matters and their properties, to the moulding, firing and use of vessels. The technological solutions and use of Neolithic pottery in Southeast Lithuania reflect the different attitudes of communities towards environmental resources, dynamic processes of development and transmission of traditions in response to the changing natural, cultural and social environment. Keywords: Neolithic communities; pottery production technologies; experimental archaeology; ceramic microstructure; geochemical and mineralogical analysis.
- Geležies amžiaus keramika - kaita ir judėjimas petrografiniais ir cheminiais duomenimis.. Vilnius : Vilniaus universitetas : 2025. 614 p.
- Naujos įžvalgos apie geležies amžiaus keramikos gamybos technologiją remiantis makroskopiniais, petrografiniais ir cheminiais duomenimis.. Archaeologia Lituana, 2025, 26, 183-210.
