Indo-European long vowels in Balto-Slavic

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Indo-European long vowels in Balto-Slavic
Alternative Title:
Indoeuropiečių ilgieji balsiai baltų ir slavų kalbose
In the Journal:
Baltistica . 2011, t. 46, Nr. 1, p. 5-28
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
baltų kalbos; slavų kalbos; ilgųjų balsių raida; Kortlandto teorija
EN
Balto-Slavic languages; development of long vowels; Kortlandt’s theory
Summary / Abstract:

LTŠiuo metu vyrauja dvi pagrindinės teorijos apie ide. ilgųjų balsių raidą baltų ir slavų kalbose: i) pagal „tradicinę“ teoriją ilgųjų balsių refleksai turi akūtinę priegaidę, ii) pagal Kortlandto teoriją – cirkumfleksinę priegaidę. Straipsnyje ginama tradicinė teorija. Kortlandto teorija, ko gero, yra teisinga žodžio galo pozicijoje (plg. lie. akmuõ, duktė, vns. naud. -uĩ, dgs. įnag. -aĩs). Žodžio viduryje Kortlandto teoriją remia tik slavų sigmatinis aoristas s.-kr. dò-nijeh, rijeh ir turbūt la. sāls, gùovs (šiuo atveju veikiant gan problemiškam dėsniui *-ĒH- >*-Ē-). Kiti faktai, remiantys Kortlandto teoriją, yra abejotini dėl vienos ar kitos priežasties. Dalis Kortlandto medžiagos yra vienskiemenės paradigmos formos (pvz., lie. duõs, jūs, tuõ, la. gùovs, s.-kr. dâ, lî). Jas galima paaiškinti Rasmusseno teorija, pagal kurią bl.-sl. vienskiemeniai patyrė cirkumfleksinę metatoniją. Kita vertus, tradicinę teoriją remia tokie pavyzdžiai kaip sl. *sĕći / lie. pasėkelis, sl. -rěsti / la. ruõtât, sl. *bermę (: s. i. bhārman), *nyně (: s. i. nūnám), lie. núoma (: gr. νωμάω), la. siẽva šalia kitų atvejų. Taigi galima išvada, kad ide. ilgieji balsiai dėsningai gavo akūtinę priegaidę baltų ir slavų kalbose. Cirkumfleksinė priegaidė apsiriboja dviem specifinėmis pozicijomis: i) žodžio galas, ii) vienskiemenės žodžių formos. [Iš leidinio]

ENCurrently there are two main theories concerning development of the long vowels in the Indo-European in the Baltic and Slavonic languages: i) under “traditional” theory, reflexes of long vowels have an acute intonation, ii) under Kortlandt theory, they bear a circumflex intonation. The article supports the traditional theory. Kortlandt theory is probably correct in the ending position (cf. lith. akmuõ, duktė (stone, daughter), sing. dat. -uĩ, plural instrumental -aĩs). In the middle of a word, Kortlandt theory is only supported by Slavonic sigmatic aorist s.-kr. dò-nijeh, rijeh and probably la. sāls, gùovs (in this case, a relatively difficult law comes into effect *-ĒH- >*-Ē-). Other facts supporting Kortlandt theory can be called into doubt for various reasons. Some of Kortlandt material is monosyllable paradigmatic forms (e.g., lith. duõs, jūs, tuõ (will give, you, by it), la. gùovs, s.-kr. dâ, lî). The same forms can be explained by Rasmussen theory, where bl.-sl. monosyllable words have undergone a circumflex metatony. On the other hand, the traditional theory is supported by examples as sl. *sĕći / lie. pasėkelis, sl. -rěsti / la. ruõtât, sl. *bermę (: s. i. bhārman), *nyně (: s. i. nūnám), lith. Núoma (rent) (: gr. νωμάω), la. siẽva, etc. One can therefore conclude that long vowels of Indo-European have regularly received an acute intonation in the Baltic and Slavonic languages. The circumflex intonation is therefore limited to 2 specific positions: i) word ending, ii) monosyllable word forms.

ISSN:
0132-6503, 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/31005
Updated:
2018-12-17 13:01:53
Metrics:
Views: 5    Downloads: 2