Two Baltic irregular preterites: lith. dãvė "gave", ėmė "took"

LTStraipsnyje aiškinami du netaisyklingi baltų kalbų ē-preteritai (lie. dãvė, ėmė) *-ijā >*-ē teorijos kontekste. Lie. „dãvė" (taip pat lie. „šlãvė" ir denominatyvinį tipą „mel-ãvo") galima aiškinti tokiu būdu: *dō(-s)- → *dō-vā- (siekiant išvengti hiato *dō-ā- įterpiamas *-v- po užpakalinės eilės ilgųjų balsių) → *dōv-jā- (pridedamas preterito formantas *-jā- kaip prie visų ilgųjų balsių kamienų) >*dav-jā- (Osthoffo dėsnis) → *dav-ē- (*-jā- eliminuojamas po *°v-, perėmus preterito priesagą *-ē- arba *-ā-). Lie. „ėmė" ilgasis šaknies balsis veikiausiai atsirado kartu su pačiu ē- preteritu: *em(-s)-t → *em-ì-ā >* *em(-s)-t → *em-ìjā >*em-ē (perėmus ia-prezensų preteritą *-ìjā) arba tiesiai *em(-s)-t → *em-ē (nes *°eR-ē struktūros preteritų nebuvo). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Preteritas; Baltic languages; Baltic preterite.