Lithuanian žinoti "to know"

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Lithuanian žinoti "to know"
Alternative Title:
Lie. žinóti
In the Journal:
Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 2, p. 175-199
Keywords:
LT
veiksmažodis; etimologija; daryba; intarpinis prezensas; atematinis prezensas; perfektas; balsių kaita; inchoatyvai; statyvai; baltų kalbos; indoeuropiečių kalbos.
EN
verb; etymology; derivation; verbal formation; reconstruction; nasal present; athematic present; ablaut; perfect; inchoative; stative; Baltic languages; Indo-European languages.
Summary / Abstract:

LTLie. žinóti, žino (la. zināt, zina, pr. po-, er-sinnat, -sinna) paprastai kildinamas iš ide. prezenso su nosiniu intarpu *ģņ-ne'-h}-ti I *ģņ-n-h_<-e'nti (s. i. jānāti, toch. A knānas, s. air. ad-gnin). Tačiau šis aiškinimas susiduria su dviem svarbiais sunkumais: 1) bl. kamienas *žinā- (< *žin-nā-) vietoj lauktino *žina-, 2) latvių tarmių daugiskaitos formos 1 dgs. zinim, 2 dgs. zini t. Nors būta įvairių bandymų paaiškinti šias dvi problemas, jų negalima laikyti įtikinamais arba jie nebeatitinka indoeuropiečių morfologinės rekonstrukcijos ir baltų kalbų istorinės fonologijos bei morfologijos dabartinių žinių. Kiti bandymai aiškinti lie. žinoti ir t. t. ne iš ide. intarpinio prezenso taip pat yra neįtikinami. Lie. žinoti čia siūloma kildinti iš ide. perfekto *ģe-ģnohi-e (arba *ģe-ģnohļ-u) I *ģe-ģņh,i-f (s. i. jajnäu ir kt.). Praktiškai identiska raida pastebima veiksmažodyje lie. bijoti, bijo (la. bijāties, pr. biatwei). Jo slavų atitikmuo bojāti, boji- sę neabejotinai kilęs iš pertekto *bhe-bhóiH-e (s. i. bibhaya, s. v. a. bibēn) ir iš principo lie. bijoti turėtų būti tos pačios kilmės. Siūloma rekonstruoti bendrą baltų-slavų šių veiksmažodžių paradigmą bendr. ir aor. *bij-ā-, prez. *bai-m(a)i I *baj-i-me arba *bij-i-me. Lie. žinoti ir lie. bijoti < s. si. bojāti sę priklausė negausiai baltų-slavų veiksmažodžių grupei, kuriai budingi šie bruožai.1) bendraties ir aoristo kamienas *-cl-, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *-/- daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *-int(i) < *-nt(i) arba *-r), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu kaip bendraties kamieno charakteristika. Kiti veiksmažodžiai, kurie galėjo priklausyti šiai grupei, yra lie. miegoti / si. mbžati, lie. ieškoti / s. si. iskati, lie. raudoti, giedoti, saugoti, sergėti (la. sargāt), kaboti, karoti, s. si. sbpati, bažn. si. s.-kr. sbcati. Dauguma jų išsaugojo pėdsakų iš postuluojamos baltų-slavų paradigmos. Baltų-slavų epochai siūloma rekonstruoti opoziciją tarp inchoatyvinio *žno-tēi, *žno-je/a- > s. si. znati, znaje- (iš ide. atem. aor. *gne'h_!-t) ir statyvinio *žin-ā-tēi. *žin-m(a)i I *žin-i-me (iš ide. perf. *ģe-ģnoh_<- / *ģe-ģņhļ-' > *žno(w)(-) / *žini-; šio veiksmažodžio prezensų baltų ir slavų kalbose neišliko) >-> bl. *žin-ā-, *žinā- / *žini- (iš kur la. trm. zinu / zinim ir. su apibendrintu *-ā- kamienu, lie. žinau I žinome). [Iš leidinio]

ENLithuanian “žinóti, žino” (Latvian “zināt, zina”, Prussian “po-, er-sinnat, -sinna”) usually is originated from “ide.” presence with nasal infix “*ģņ-ne'-h}-ti I *ģņ-n-h_<-e'nti (s. i. jānāti, toch. A knānas, s. air. ad-gnin). But such an explanation faces with two important difficulties: 1) Baltic. stem “*žinā- (< *žin-nā-)” instead of expected “*žina-”; 2) plural forms of Latvian dialects: plural 1 “zinim”, and plural 2 “zinit”. Since there were many attempts to explain these two problems, they can not be considered sufficient, or they do not correspond to the contemporary knowledge on historical phonology and morphology of the Baltic languages, and morphological reconstruction of the Indo-European ones. Other attempts to interpret Lithuanian “žinoti” and similar words differently than from “ide.” presence are not sufficient too. They suggest originating Lithuanian “žinoti” from “ide.” perfect “*ģe-ģnohi-e (arba *ģe-ģnohļ-u) I *ģe-ģņh,i-f (s. i[p1]. “jajnäu” and others.)”. Actually, identical development is noticed in Lithuanian verb “bijoti, bijo ” (Latvian “bijāties”, Prussian “biatwei”). Its Slavic equivalent “bojāti, boji- sę” undoubtedly originated from perfect form “*bhe-bhóiH-e ” (s. i. bibhaya, s. v. a. bibēn) and, in essence, Lithuanian “bijoti” should be of the same origin. The author suggests reconstructing general Baltic-Slavic paradigm of those verbs bendr. and aor. “*bij-ā-”, pres. “*bai-m(a)i I *baj-i-me” or “*bij-i-me”. Lithuanian “žinoti” and “bijoti <” s. si. “bojāti sę” belonged to non-abundant group of Baltic-Slavic verbs with the following features.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/16484
Updated:
2013-08-22 10:58:35
Metrics:
Views: 91    Downloads: 5
Export: