Depiktyvų semantiniai tipai ir jų morfosintaksinis žymėjimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Depiktyvų semantiniai tipai ir jų morfosintaksinis žymėjimas
Alternative Title:
Semantic types of depictives and their morphosyntactic expression
In the Journal:
Baltu filoloģija. 2007, t. 16, Nr. 1/2, p. 113-131
Keywords:
LT
Aplinkybė; Depiktyvas; Linksnis; Morfosintaksinis žymėjimas; Prieveiksmis; Sakinys; Semantinis tipas; Tarinys.
EN
Adverb; Adverbial modifier; Case; Depictive; Morphosyntactic expression; Predicate; Semantic type; Sentence.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje kalbama apie konstrukcijas, kurios tipologinėje literatūroje vadinamos depiktyvinėmis. Be tipiškų derinamuoju linksniu reiškiamų depiktyvų ir tipiškų prieveiksmiu reiškiamų aplinkybių lietuvių kalboje esama depiktyvams ir aplinkybėms bendrų požymių, kurie vienais atvejais yra formalūs (jie atvyko būriu), kitais atvejais – semantiniai (jis atvyko raitas). Tai būdinga visų pirma įnagininku reiškiamiems žodžiams. Įnagininku žymimi depiktyvai ir aplinkybės persikloja tarpusavyje dėl reikšmių bendrumo: įnagininku būdinga žymėti aplinkybes, kita vertus, kuo mažiau tipiškas depiktyvas reikšmės požiūriu, tuo didesnė įnagininko vartojimo tikimybė arba kuo labiau įnagininkas susijęs su predikatu, t. y. yra aplinkybinis, tuo labiau jis linkęs prieveiksmėti; kuo mažiau tipiška depiktyvo morfologinė raiška ir / arba reikšmė, tuo didesnė įnagininko tikimybė. Svarbu ir tai, kad Himmelmano, Schultze-Berndt skiriamoje depiktyvo reikšmių hierarchijoje laiko reikšmė lietuvių kalboje paprastai žymima daiktavardžio derinamuoju linksniu, t. y. morfosintaksinio žymėjimo atžvilgiu laiko reikšmės depiktyvai yra labiau tipiški, nei būdo ar kiekio daiktavardžio depiktyvai. Be tų atvejų, kai depiktyvas žymimas tik derinamuoju ar nederinamuoju – įnagininko – linksniu, esama atvejų, kai abu linksniai iš principo be reikšmės skirtumų gali būti vartojami pagrečiui. Teigiant, kad tas pat žymėjimas gali būti vartojamas depiktyvams ir aplinkybėms reikšti ir tarp jų nėra griežtų ribų, pastebėtina, kad vienas skiriamųjų gramatinių funkcijų kriterijų – žodžio vieta (nežymėtame) sakinyje.

ENTaking account of typological language studies and the hierarchy of meaning of depictive (traditionally - predicative attributes), the article discusses the semantic types of depictive constructions and how they are expressed in Lithuanian. Considering only morphosyntactically typical depictive (which for adjectives are characterised by agreement of case (TĖVAS stovi VIENPLAUKIS) and for nouns by agreement and/or the instrumental (JONAS namo grįžo DIDVYRIS (cf. DIDVYRIU)), it analyses how to differentiate depictives from similarly described grammatical functions, e.g., adverbial modifiers in the instrumental. The author feels that besides typical depictive, which describe an object's physical or mental state or the role it plays or its life stage, and typical adverbial modifiers, which describe place, time, etc. (VAKAR VAKARE Jonas namo grįžo TRIUKŠMINGAI), depictive and adverbial modifiers can also have certain features in common. In some instances these can be formal (Vaikai iš mokyklos grįžo BŪRIU), but in others semantic (Audra nusiautė STAIGI). In other words, it is held that besides the typical instances, there are also instances where depictive and adverbial modifiers overlap. [From the publication]

ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26406
Updated:
2021-03-01 09:00:00
Metrics:
Views: 97
Export: