Antriniai predikatyvai

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Antriniai predikatyvai
Alternative Title:
Secondary Predicatives / Axel Holvoet, Aurelija Tamulionienė
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje analizuojami antriniais predikatyvai (tradiciniai „tarininiai pažyminiai“), sudarantys semantinę ir morfosintaksinę kategoriją. „Antrinio predikatyvo“ terminas rodo tai, kad predikatinis žodis išreiškia papildomą predikaciją. Pagal sintaksinio ryšio tipą antriniai predikatyvai gali būti dviejų rūšių: laisvieji predikatyvai, arba depiktyvas, ir būtinieji predikatyvai, arba komplementatyvas. Predikatyvus galima skirstyti pagal tris kriterijus: pirminiai : antriniai – pagal predikacijos pobūdį; būtinieji : laisvieji – pagal sintaksinio ryšio pobūdį; veiksnio : papildinio predikatyvai – pagal apibūdinamą sakinio dalį. Pagal semantinę sąsają skiriami veiksnio ir papildinio predikatyvai. Predikatyvo terminas apima tris sintaksiškai ir semantiškai nevienodas kategorijas: jungties predikatyvus, laisvuosius antrinius predikatyvus ir būtinuosius antrinius predikatyvus. Tai atspindi morfosintaksinius šių kategorijų bendrumus. Be to, predikatyvo terminas yra susijęs su predikato terminu. Predikatai gali būti reiškiami įvairiais sakinio struktūros lygmenimis: sakinio, daiktavardinio junginio ir kt. Gali būti reiškiami ir vardažodžiais. Predikatiniai vardažodžiai sintaksinės priklausomybės ryšiu gali būti siejami su daiktavardžiais arba gali būti priklausomi nuo veiksmažodžių. Priklausomybė nuo veiksmažodžio gali pasireikšti dviem būdais: modifikavimo ir valdymo. Pagal tai ir skiriami laisvieji ir būtinieji predikatyvai. Laisvieji predikatyvai yra pagrindinio veiksmažodžio modifikatoriai, artimi aplinkybėms. Būtinieji predikatyvai yra pagrindinio veiksmažodžio valdiniai, artimi papildiniams.

ENThis article analyses the secondary predicatives (the traditional “predicate attributives”). The term “secondary predicative” shows, that the predicate word conveys an additional predication. Secondary predicatives can be of two kinds according to the type of their syntactic relationship: free predicatives, or depictive, and necessary, or complementive predicatives. Predicatives can be separated using three criteria: main predicatives and secondary predicatives, according to the nature of the predication; necessary predicatives and free predicatives, according to the nature of the syntactic relationship; and contributing predicatives and complementary predicatives, divided according to their semantic interaction. The term predicative encompasses three categories that are syntactically and semantically unequal: conjoining predicatives, free secondary predicatives and necessary secondary predicatives. This reflects the morphosyntactic similarities of these categories. Moreover, the term predicative is linked with with the term predicate. Predicates can be expressed with various levels of sentence structure, such as the sentence, the compound noun, etc. It can be expressed with nominals. Predicate nominals with syntactic dependence can be linked with nouns or can be independent from verbs. An independence from the verb can express itself in two ways: by modification and control. It is according to this that free and necessary predicatives are divided. Free predicatives are the modifiers of the main verb, and close to the circumstances.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6833
Updated:
2014-04-22 08:15:21
Metrics:
Views: 55
Export: