Peculiarities of vowels in speech and singing in the Southern and Eastern Aukštaitian

LTStraipsnyje aptariamos šnekamojoje ir dainuojamojoje rytų ir pietų aukštaičių kalboje vartojamų ilgųjų ir trumpųjų balsių ypatybės. Remiantis akustiniais tyrimais, daromos kelios išvados. Pietų aukštaičių (dzūkų) šnekamosios kalbos balsiams būdinga daug kokybinių variantų, kurių egzistavimas susijęs su pozicija žodyje/frazėje, koartikuliacija, kirčiu, intonacija, pateikėjo kilmės vieta ir kt. Tirtųjų rytų aukštaičių (aukštaičių) balsiai varijuoja mažiau. Dainuojamosios kalbos balsių dinamika atitinka šnekamosios kalbos balsių dinamikos dėsningumus: fonetiškai intensyvių ir neintensyvių balsių dinaminė diferenciacija įprasta dzūkų, bet nebūdinga aukštaičių dainavimui. Taigi aukštaičiai ir dzūkai vyrai vartoja skirtingą vokalinę techniką: pirmieji balsius linksta „dengti“, antrieji dainuoja artikuliuodami atviriau negu kalbėdami, bet balsiai beveik nekinta. Aukštaičiai dainuoja giliau ir/arba ryškiau labializuoja balsius. Dzūkų gerklų pozicija ir/arba labializacija kalbant ir dainuojant panašios. Balsių kokybei lemiamą įtaką gali turėti dainos žanras, tiksliau specifiniai atlikimo reikalavimai. Pavyzdžiui, tęsiamai dainuojant dzūkų rugiapjūtės dainą, balsiai gerokai supanašėja, todėl be konteksto jų net neįmanoma atskirti. Toks garsų niveliavimas yra „vokalinės ekonomijos“ rezultatas: taikant formantinę techniką stengiamasi išdainuoti geriausiai rezonuojantį, intensyviausią ir toli sklindantį balsį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atlikimo technika; Dainavimas; Dainuojamoji kalba; Kalbėjimas; Marcato; Ornamentai; Pietų aukštaičiai (dzūkai); Pietų ir rytų aukštaičiai (dzūkai ir aukštaičiai); Rytų aukštaičiai; Sakytinė kalba; Vokalizavimas; Estern aukštaitian (aukštaitian); Marcato; Ornaments; Singing; Southern and Eastern Aukštaitian (Dzūkian and Aukštaitian); Southern aukštaitian (dzūkian); Speech; Vocal technique; Vocalization.

ENThe work is concerned with the peculiarities of the vowels in speech and singing in the Southern and Eastern Aukštaitian. Several conclusions based on acoustic research have been made. The vowels in the speech of the Southern Aukštaitian (Dzūkian) have many qualitative variants, which are linked to their position in a word or phrase, co-articulation, accent, intonation, the locality of the speaker and so on. The vowels of the Eastern Aukštaitian (Aukštaitian) investigated have fewer variants. The dynamics of the vowels in singing corresponds to the regularities of the dynamics in spoken language: the dynamic differentiation of phonetically intense and non-intense vowels is characteristic of Dzūkian singing, but not in Aukštaitian singing. Therefore Aukštaitian and Dzūkian men use a different vocal technique. The former tend to "cover" the vowels, while the latter articulate them more openly than in speech, although the vowels themselves do not undergo essential change. The Aukštaitians sing deeper and/or labialize the vowels more clearly. The position of the larynx and/or labialization in speech and singing of the Dzūkians are similar. The genre of the song or rather specific requirements of performing can have a decisive influence on the quality of the vowels. For example, when a Dzūkian harvesting song is sung in a drawling manner the vowels become rather similar, therefore it is impossible to distinguish them without the context. Such levelling of sounds is a result of "vocal economy": applying formant technique the singer does his best to sing the vowel, which is intensive and resonates well and spreads far away. [From the publication]

• Aukštaičių tarmių tekstai / Žaneta Markevičienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1999-2001. 2 d.
• Dažas a- tipa patskaņu kvalitātes pazīmes (pēc Pelesas lietuviešu izloksnes datiem) / Edmundas Trumpa. Baltu filoloģija. 2001, t. 10, p. 145-158.
• Dėl šiaurės panevėžiškių "murmamųjų" balsių (eksperimentinis tyrimas) / Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 4-9.
• Kučiūnų šnektos izoliuotų balsių spektrinės charakteristikos / Asta Leskauskaitė. Kalbotyra. 2000, t. 48 (1)- 49 (1), p. 83-94.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija / sudarė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 327 p., [16] žml. lap.
• Lietuvių liaudies dainynas. T. 3,[D.] 1 / Karinės-istorinės dainos. parengė P. Jokimaitienė ; melodijas parengė Z. Puteikienė. Vilnius : Lietuvių kalbos ir literatūros institutas, 1985. 954 p.
• Nekirčiuotų balsių kiekybė (periferinės Pelesos šnektos duomenimis) / Edmundas Trumpa. Baltu filoloģija. 2004, t. 13, Nr. 2, p. 127-146.
• Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004. 295 p.
• Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2004, t. 53 (1), p. 65-80.
• Svirkų šnektos kintamojo pakilimo balsių eksperimentinis tyrimas / Jolita Urbanavičienė. Kalbotyra. 2003, t. 52 (1), p. 97-112.
• Šiaurės panevėžiškių tarmės fonologijos bruožai : mokslinė monografija / Genovaitė Kačiuškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 181 p.
• The Effect of the spoken dialect on the singing dialect : the example of Lithuanian / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Journal of interdisciplinary music studies. 2008, Vol. 2, Iss. 1&2, p. 1-17.