Lietuvos visuomenės struktūravimas

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėLietuvos visuomenės struktūravimas
Kita antraštėStructuring of the Lithuanian Society
AutoriaiMatulionis, Arvydas Virgilijus
LeidinyjeFilosofija. Sociologija [Philosophy. Sociology]. 2005, Nr. 4, p. 44-52
PastabosLDB Open.
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje argumentuojama, kad dėl pokomunistinės šalies ypatumo esami šiuolaikiniai visuomenės stratifikacijos modeliai negali būti taikomi. Todėl būtina kurti originalius modelius. Straipsnyje pagrindžiamas originalus visuomenės stratifikavimo modelis. Teigiama, kad pereinamuoju į demokratinę visuomenę laikotarpiu stratifikavimo ašimi gali būti savęs identifikavimas su tam tikra socialine padėtimi, kartu sudarant socialinių indikatorių sistemą. Bendroje stratifikacijos rodiklių sistemoje taip pat svarbūs pajamų, aktyvumo ir kiti rodikliais. Remiantis šiuo teoriniu ir metodologiniu pagrindu yra sukonstruota empirinio tyrimo indikatorių sistema. Teorinis modelis patikrintas konkrečiu reprezentatyviu Lietuvos gyventojų tyrimu, kuris buvo atliktas 2004 m. pabaigoje. Apklausą atliko visuomenės nuomonės tyrimo centras Vilmorus, apklausta 1500 gyventojų. Tyrimo metu išskirtos penkios klasės (aukščiausioji, aukštesnioji, vidurinė, žemesnioji, žemiausioji) ir 39 sluoksniai.

ENTo construct any society’s structural model, it is necessary to look through already existing ones. Firstly, it has to be emphasised that in constructing of the society’s structure there may be distinguished two traditions (streams): German and English-French. The German tradition derives from K.Marx “Capital” class theory and its further reconstruction. The English-French tradition supports the cultural view which emphasises that the modern and post-modern society cannot be explained just taking as the background changes in the mode of production. More and more often person’s activity, motivation, life style are given emphasis. According to this tradition, citizenry is divided into ranking classes. Some researchers count up to 12. The largest distribution numbers three classes: highest, middle and lowest. Can the traditional stratification models be applied to contemporary society – knowledge society, globalisation, unification, virtualisation, etc. Does the traditional model suit the post-communist world? In our opinion, we doubtless need to take them as the ground, but new models are required to reflect latest challenges of the civilisation and evaluate the situation in post-communistic area. To this effect, our stratification concept is offered. In class differentiation we distinguish the highest, higher, middle, lower and lowest ones. In our opinion, a model of five classes better reflects the post-communist society, the structure of which is still rapidly changing during the transition period.

ISSN0235-7186, 2424-4546
Mokslo sritisSociologija / Sociology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/2246
Atnaujinta2018-12-17 11:36:00
Metrika Peržiūros: 10    Atsisiuntimai: 6