Palaidojimų kriptose tyrinėjimų galimybės ir problemos: Renavo kapinių koplyčios kriptos tyrimų pavyzdys

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Palaidojimų kriptose tyrinėjimų galimybės ir problemos: Renavo kapinių koplyčios kriptos tyrimų pavyzdys
Alternative Title:
Possibilities and problems of crypt burial research: the case of Renavas cemetery chapel investigation
In the Journal:
Acta Academiae Artium Vilnensis [AAAV]. 2009, t. 55, p. 149-163. Lietuvos dvarai: kultūros paveldo tyrinėjimai
Notes:
LDB Open.
Keywords:
LT
diduomenė; kapai; laidosena; kostiumas; XIX a.; Rönne; Renavas; laidojimo paminklai; identifikavimas.
EN
noblemen; graves; burial rites; costume; 19th century; Rönne; Renavas; burials; identification.
Summary / Abstract:

LTPateikus palaidojimų Renavo kapinių koplyčios kriptoje tyrinėjimų pavyzdį, atskleidžiamos tokių laidojimo paminklų tyrimų galimybės ir sunkumai. Palaidojimai kriptose šiuo metu laikomi tik memorialiniais paminklais, nereikalaujančiais išsamių įvairiapusių studijų, nors ir yra mokslinis šaltinis, kurį gali nagrinėti archeologija, istorija, menotyra ir fizinė antropologija. Vien antropologiniai tyrimai, atliekami kapavietėje, negali įvykdyti pagrindinio jiems keliamo uždavinio - identifikuoti palaidotus žmones. Be kvalifikuotų genealoginių, kostiumo istorijos ir pan. tyrinėjimų jie vien užfiksuoja esamą padėtį; įgyvendinti iškeltą tikslą leidžia tik kompleksinė antropologinė, archeologinė, istorinė, menotyrinė studija. Renavo kapinių koplyčios kriptos atveju įkapės neturėjo lemiamo vaidmens identifikuojant kriptoje palaidotus asmenis, nes palaidojimai buvo suardyti ir sumaišyti. Pasitelkus neskelbtą archyvinę medžiagą ir ją sugretinus su darbų metu užfiksuotais antropologiniais duomenimis, identifikuoti Antano Rönne, jo sesers Liudvikos, žmonų Olimpijos Pšeciševskos ir Olimpijos Gorskos, dukters Pelagijos Marijos bei Pelikso Melžinskio palaikai. Palaidojimų identifikavimo pagrindą turėtų sudaryti išsamūs istoriniai tyrimai, kurie šiuo metu yra silpniausia grandis. Koks turėtų būti tolesnis artefaktų likimas - įkapės ar muziejinio eksponato, kol kas sunku pasakyti. Svarbiausia, kad detaliai kompleksiškai išnagrinėjus radinius gauta nauja informacija taptų prieinama bei būtų panaudota kitoms studijoms. Tam labai padėtų paveldosaugos įstatyminės bazės tobulinimas.

ENOne of the sources of information on the history and culture of the 18th-19th century manors and the people who created it are the burials in the crypts of chapels and churches that are investigated in the course of restoring disturbed burial sites. To date such burials are regarded as memorials or sites of public respect, therefore only anthropological investigation is carried out aiming at identification of the buried. For this purpose not only the remains found in the burial are important, but also other material evidence and its historical context that allows more precise dating and identification. Only complex research that involves aspects of anthropology, archaeology, history and the history of art can lead to goal realization for crypt burial research. Thus the wider objective of such studies is a methodical analysis o f life and death in a given period and an accumulation and analysis of data. The lack of qualified and detailed historical and genealogical research despite their popularity, the paucity of legal base of crypt examination and the lack of scientific methodology are the main problems in performing the research. The aim of the article is to bring to light these problems of crypt burial research in the hope of stimulating their solution that would be of great assistance in the accumulation and analysis of data for further research.The investigation of Renavas cemetery chapel crypt carried out in 2003 is an example of the possibilities and problems in crypt burial research. The comparison of unpublished archival material and anthropological data recorded during the investigation led to the identification of human remains found as the possessors of Renavas estate Felix Mielzihski and Antoni Rönne together with the latter's family: his wives Olimpia Przeczyszewska and Olimpia Gorska, his daughter Pelagia and sister Louise/ Ludwika Rönne. The remains of four male and three female outfits, at least five pairs of footwear and other accessories as well as five epitaphs (two of them with inscriptions in French) and other funerary paraphernalia were discovered. In the case of Renavas cemetery chapel crypt research no piece of clothing was useful in identification of human remains due to mutilation. The most helpful find was the epitaph with an inscription about Louise Rönnes death as no archival information on this was available at the time of research. [From the publication]

ISBN:
9789955854524
ISSN:
1392-0316
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/21147
Updated:
2018-12-17 12:27:50
Metrics:
Views: 20    Downloads: 1
Export: