Universiteto kultūra: Quis es? Quo vadis?

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Universiteto kultūra: Quis es? Quo vadis?
Alternative Title:
Universiteto kultūra: Quis es? Quo vadis?
In the Journal:
Socialiniai mokslai. 2008, Nr. 4 (62), p. 13-20
Keywords:
LT
Universitetai / Universities; Vertybės.
EN
University culture; Values.
Summary / Abstract:

LT[...] Straipsnio tikslas – atskleisti esmines universiteto vertybes, kaip nekintamą jų branduolį, kuris leistų atsakyti – kas universitetas yra, tačiau netrukdytų atsakyti ir į klausimą – kaip jis turi keistis, kad taptų žinių visuomenės vystymo varikliu. Universiteto vertybės nagrinėjamos pasitelkus tris konceptualius požiūrius: filosofinį, vadybinį ir edukacinį. [...] Nustatyta, kad esminės universiteto vertybės, išlaikančios savo fundamentaliąją esmę, nors ir patyrusios tam tikrus pokyčius, yra šios: a) Žinių kūryba kaip nuolatinis ir nesibaigiantis kelias į tiesą. Tai reiškia, kad universitetas yra nuolat „klausinėjantis“ – save, visuomenę, drauge su visuomene. „Savęs klausinėjimas“ sudaro sąlygas universitetui būti ne tik tradicijos saugotoju, bet ir inovatorišku. Tiesa, visuomenę ir jos veiksmus „klausinėjantis“ universitetas nėra linkęs remti greitų pokyčių, nes visų pirma reikia įsitikinti jų teisingumu, ypač – poveikio visuomenei ilgalaike perspektyva. Jeigu visuomenė rūpinasi savo ateitimi, ji tokį universitetą turi priimti kaip vertybę, sudarydama sąlygas šio klausinėjimo saugumui, t.y. gerbdama ir užtikrindama universiteto autonomiją bei mokslininkų akademinę laisvę. Visuomenės pasitikėjimas universitetu didėja, kai universitetas į „klausinėjimą“ įtraukia ir visuomenę. b) Liberalus ugdymas, visų pirma išreiškiamas būsimo profesionalo kritinio mąstymo plėtojimu, siekiant jo konstruktyvaus išlaisvėjimo, taip pat siekiant plačiai išsilavinusio profesionalo, gebančio mokytis ir tobulinti save visą gyvenimą. [Iš leidinio]Universiteto edukacinė veikla, paremta liberalaus ugdymo vertybe, reikalauja išteklių, kurių šiuolaikinėms vartojimą akcentuojančioms visuomenėms vis labiau gaila universitetui suteikti. [...] Visuomenė, besilaikanti tokios pozicijos, neretai liberalųjį ugdymą laiko šiuolaikinio universiteto silpnybe, mažinančia universiteto edukacinį veržlumą. Tačiau į liberalųjį ugdymą galima žvelgti kaip į šiuolaikinio universiteto stiprybę, sąlygojančią jos edukacinę veiklą, ugdant būsimą profesionalą ne tik uždaroje universiteto erdvėje, bet ir pateikiant jam naujus studijų iššūkius – mokytis, padedant spręsti aktualius visuomenei klausimus. c) Paritetiniai dėstytojo ir studento santykiai – universiteto tradicinė vertybė, įgalinanti akademinės bendruomenės, kurią sudaro dėstytojai ir studentai, vieningumą ir sėkmingą liberalaus ugdymo veiklą. Ši vertybė nesusilaukia oponavimo iš visuomenės, tačiau ją nelengva įgyvendinti masinio aukštojo mokslo, o ypač – bent kiek sudėtingesnės ekonominės situacijos sąlygomis. Paritetiniai dėstytojų ir studentų santykiai reikalauja ne tik dėstytojo teigiamos nuostatos ir pastangų juos realizuoti, bet ir atitinkamo studento pasirengimo ir kultūros. Kaip leidžia teigti atliktų tyrimų apžvalga, šiuolaikinis universitetas gali realizuoti šią vertybę, jeigu ji remiama ne tik universiteto demokratiškumo vertybių, bet ir dar vienos – mokymosi tinkliaujant dėstytojams ir studentams partnerystėje – vertybės pripažinimo. Šia prasme dėstytojo ir studento sąveika reiškia, kad abu – dėstytojas ir studentas – gali būti ir besimokantysis, ir mokantis. [Iš leidinio]

ENThe aim of this article is to address the major university values (their stable nucleus and development), which help to answer the question on what universities are and, at the same time, on how they should change in order to become a driving force of developing the knowledge society. The university values are discussed from the philosophical, managerial and educational perspectives. The philosophical approach enables distinguishing the basic university values that lie at the very essence of this phenomenon and without which it would hardly make any sense. The managerial approach enables us to distinguish the problems of the university organizational culture and to consider the way this organizational culture could be changed and strengthened at the same time, since only cohesive academic community can fulfil the mission of the contemporary university. The educational approach allows focusing on the study process, which has also been undergoing fundamental changes in the context of lifelong learning. [From the publication]

ISSN:
1392-0758
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19101
Updated:
2020-11-06 17:55:17
Metrics:
Views: 21    Downloads: 3
Export: