Musical folklore of Lithuania Minor during the Soviet era (1946-1989): the voices lost and the forms of revitalization

ENThe article examines the musical folklore of Lithuania Minor and the forms and methods of its revitalization during the Soviet era (1946–1989). It aims to reveal the state of Lietuvininkai musical folklore after the Second World War, focusing on the specifics and outcomes of their collection, reconstruction, and revival within the broader context of the Sovietization of culture. The division of the territory, the emptying of the region, and its rapid resettlement by newcomers from across the USSR drastically altered the area’s demographic composition. As a result, musical folklore entered the final phase of its organic existence; the last authentic examples were documented through folkloristic fieldwork during this period. However, two closely related developments in the 1960s and 1970s – the ethnocultural movement and the establishment of the Klaipėda Faculties of the State Conservatory – created the preconditions for a cultural revival in the region. The pioneers and key figures in this revival were the folklore ensemble Vorusnė of the Klaipėda faculties and the instrument maker Antanas Butkus, who laid the foundations for revitalizing the instrumental music of Lithuania Minor. The forms and methods employed in the revival of musical folklore indicate that, during the Soviet period, the musical traditions of Lithuania Minor were effectively reclassified as intangible cultural heritage. Keywords: folklore ensemble, folk songs, musical instruments and music-making, ethnocultural movement, Sovietization.

• Antrojo pasaulinio karo įvykiai Rytų Prūsijoje Klaipėdos krašto ir Kaliningrado srities atminimo kultūroje. Acta historica universitatis Klaipedensis 2009, 18, Antrojo pasaulinio karo pabaiga Rytų Rūsijoje: faktai ir istorinės įžvalgos, 87-106.
• Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje: XX a. 7 dešimtmetis – XXI a. pradžia. Vilnius : Versus aureus, 2015. 311 p.
• Folkloras ir folklorizmas. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 209 p.
• Folkloro ansambliai dabartinėje Lietuvoje: etnologinis aspektas. Vilnius : Firidas, 2010. 261 p.
• Folkloro kaupimo problemos ir tyrinėjimų kryptys Klaipėdos universitete. Tautosakos darbai 2006, 31, 66-73.
• Historical character in region's identity transformations: Prussian Lithuania - Lithuania minor - western Lithuania. Acta historica universitatis Klaipedensis 2010, 20, Identity politics: migration, communities and multilingualism, 135-143.
• Klaipėdos krašto etnokultūrinis paveldas šiuolaikiniuose folkloro ansambliuose. Lituanistica 2008, 3, 67-77.
• Klaipėdos krašto vaikų folkloro ansambliai. Res humanitariae 2011, 9, 168-189.
• Liaudies instrumentinis muzikavimas Klaipėdos krašte (XX vid.-pab.). Tiltai. priedas 2001, 7, 77-85.
• Lietuvininkų dainavimo tradicija XX a. antrojoje pusėje - XXI a. pradžioje. Tautosakos darbai 2021, 61, 97-121.
• Lietuvininkų etninė choreografija: regioninis savitumas. Kaunas, 2010. 219 p.
• Lietuvininkų etninė muzika: tapatumo problemos. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. 382 p.
• "Lietuviškosios" praeities aktualizavimas kaip tapatumo orientacijos raiška pokario Klaipėdoje. Lietuvos istorijos metraštis 2008, 2007/2, 59-84.
• Mažosios Lietuvos instrumentinio muzikavimo tradicija: du likimai. Res humanitariae 2023, 31, 88-112.
• Migrantai ir pabėgėliai Kuršių nerijoje XX amžiaus viduryje.. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 147 p.
• Tradicijos sampratos šiuolaikinėje Lietuvoje. Lituanistica 2012, 2, 206-217.
• Von der nationalen Form zum nationalen Inhalt: Litauische Folklore zwischen Sowjetisierung und Nationsbildung (1940-1990).. Wiesbaden : Harrassowitz Verlag, 2023. 389 p.