Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1945-1953 metais : disertacija

LTSovietinių okupantų vykdytos deportacijos turėjo politines–ideologines ir ekonomines priežastis. Trėmimais buvo siekiama pašalinti iš Lietuvos aktyviausias ir okupantams opozicines gyventojų grupes ir sluoksnius, atimti ir užvaldyti jų turtą, įbauginti lietuvių tautą, ją rusifikuoti, užgniaužiant bet kokį pasipriešinimą okupaciniam režimui. Istoriografinė analizė leidžia daryti išvadą, kad trėmimų problema nėra pakankamai ir objektyviai ištirta. Nuomonių ir vertinimų spektras yra prieštaringas ir platus. Dalis istorikų, pirmiausia išeivijoje, prie tremtinių priskiria lietuvius karius, tarnavusius Raudonojoje armijoje ir priverstus pasitraukti į SSRS gilumą, politinius kalinius, išvežtus iš Lietuvos į SSRS kalėjimus. Tačiau šių kategorijų žmonių negalima laikyti tremtiniais, nes skyrėsi jų teisinė, turtinė, šeimyninė padėtis, gyvenimo sąlygos. Iki šiol tyrinėtojai didžiausią dėmesį skyrė tremtinių statistikai, masinių vežimų baisumams aprašyti. Tačiau beveik nenagrinėti sovietinės okupacinės valdžios vykdytų Lietuvos žmonių deportacijų tikslai, neatskleista kaip ir kokios valdžios struktūros planavo, organizavo ir vykdė trėmimus. Disertacijoje taip pat siekiama nustatyti atskirų deportacijų mastą bei bendrą ištremtųjų skaičių. Šiems klausimams nušviesti disertacijoje stengtasi plačiai panaudoti spaudoje ir rinkiniuose skelbtus dokumentus apie vežimus, gausius tremtinių atsiminimus, komunistų partijos, sovietų valdžios ir represinių žinybų archyvų medžiagą. [Iš leidinio]

ENDeportations exercised by Soviet occupants had political, ideological as well as economic reasons. Through deportations the Government sought to eliminate from Lithuania most active residents and social layers in opposition to the occupation, overtake their belongings and assets, terrorise the Lithuanian nation, russify it and suppress any resistance against the occupation regime. The historiography analysis brings to a conclusion that the problem of deportations has not been thoroughly and objectively studied. There are still a vast number of controversial opinions and evaluations. Some historians, namely the ones who emigrated, see Lithuanian soldiers fighting for the Red Army who were forced to move to the depth of the USSR as political prisoners taken from Lithuania to prisons of the USSR. However, those people could not be defined as exiled since their legal rights, material conditions, family status and life conditions were different. So far scientists have been concerned with the statistics of the exiled as well as with the depiction of horrors of mass deportations. So far the aims of the deportation campaign of Lithuanians conducted by the Soviet Occupation Government have not been revealed as well as the information on structures in charge of planning, organisation and implementation of the campaign is not available either. The dissertation also aims at defining the scale of separate deportation campaigns and the total number of people deported. In order to achieve the above-mentioned aims, the author of the dissertation endeavours to analyse press and collection documents on the actual deportation operations as well as recollections of people who lived through deportations and the archive material of the Communist Party, the Soviet Government and officers in charge of repression activities.

• 1944-1953 metų partizaninio karo Lietuvoje istoriografija / Mindaugas Pocius. Istorija. 2006, Nr. 64, p. 52-64.
• DP stovyklų palikimas: lietuvių karo tremtiniai vakaruose 1944-1954 m / Tomas Balkelis. Kultūros barai. 2008, Nr. 11, p. 68-75. 2008, Nr. 12, p. 62-70.
• Gyvenimas Lietuvos SSR pokariu išvengus tremties / Regina Laukaitytė. Istorija. 2018, Nr. 111, p. 61-78.
• Įvadas / Vytautas Tininis. Komunistinio režimo nusikaltimai Lietuvoje 1944-1953 : Sovietų Sąjungos politinių struktūrų, vietinių jų padalinių bei kolaborantų vaidmuo vykdant nusikaltimus 1944-1953 m. : istorinė studija ir faksimilinių dokumentų rinkinys. T. 1 / Vytautas Tininis. Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2003. P. 7-20, 61-114.
• Lenkų demografiniai pokyčiai Lietuvoje 1947-1959 metais / Vitalija Stravinskienė. Lituanistica. 2006, Nr. 2, p. 20-33.
• Lietuvos lenkų trėmimai: 1941-1952 m / Vitalija Stravinskienė. Istorija. 2012, Nr. 87, p. 39-47.
• Linguistic, ethnic and cultural tensions in the sociolinguistic landscape of Vilnius: a diachronic analysis / Irina Moore. Expanding the linguistic landscape: linguistic diversity, multimodality and the use of space as a semiotic resource / edited by: Martin Pütz and Neele Mundt Bristol ; Blue Ridge Summit : Multilingual Matters, 2019. P. 229-263.
• Lithuanian children in the Gulag : deportations, ethnicity and identity : memoirs of children deportees, 1941-1952 / Tomas Balkelis. Lituanus. 2005, vol. 51, no. 3, p. 40-74.
• Okupantai ir kolaborantai : pirmoji sovietinė okupacija (1940-1941) / Nijolė Maslauskienė, Inga Petravičiūtė ; į anglų kalbą vertė Romas Dailidėnas, Ingrida Vičiulytė. Vilnius : Margi raštai, 2007. 607 p.
• Population displacement in the Baltic region in the Twentieth century: from ‘refugee studies’ to refugee history / Peter Gatrell. Journal of baltic studies. 2007, Vol. 38, no. 1, p. 43-60.
• Romantic love, sex and marriage Lithuania style / Victor DeMunck. Journal of Baltic studies. 2006, vol. 37, no. 4, p. 412-441.
• The Overflow of secrets : the disclosure of Soviet repression in museums as an excess / Eglė Rindzevičiūtė. Current anthropology. 2015, vol. 56, suppl. 12, p. 276-285.