Sodas ir vaismedžiai Baltų pasaulėjautoje

Link to:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Sodas ir vaismedžiai Baltų pasaulėjautoje
Alternative Title:
Garden and fruit trees in the Baltic worldview
Authors:
Balsys, Rimantas
In the Journal:
Folia Philologica. 2022, 3, p. 10-21
Keywords:
LT
Mitologija / Mythology; Papročiai. Apeigos / Customs. Rites; Liaudies kultūra / Folk culture.
Summary / Abstract:

LTStraipsnio tikslas – remiantis XVI–XVII a. rašytinių šaltinių duomenimis, įvairių žanrų folkloro tekstais, kalendorinių ir šeimos švenčių papročiais, pasitelkus kaimyninių slavų tautų papročius, folklorą bei tikėjimus, ištirti sodo ir jame augančių vaismedžių raišką baltų pasaulėjautoje. Pirmosios patikimesnės žinios apie atskirus vaismedžius ar sodus rašto paminkluose fiksuojamos tik nuo XVI a. pradžios. XVI a. pabaigoje sodų jau būta ne tik vienuolynuose, bet ir dvarų, klebonijų ūkiuose. Sodų veisimo laikas bemaž sutampa su sodus globojančių dievybių (Kirnis, Sodų motina, Bibcziu Bobelis), paminėjimu rašytiniuose paminkluose. Nors vargingųjų sodybėlėse ir XIX a. viduryje vaismedžiai vis dar buvo didelė retenybė, XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje užrašyta daug įvairių tikėjimų, maginių veiksmų, draudimų, kuriais siekiama, kad pasodinti vaismedžiai prigytų, būtų derlūs; sodai ir atskiri vaismedžiai tampa svarbiais kalendorinių ir šeimos švenčių bei folklorinių tekstų simboliais, kuriais išreiškiamos vaisingumo, vedybų, gimtuvių, mirties idėjos. Dalis tikėjimų, maginių veiksmų, susijusių su sodo medžiais greičiausiai įvairiu laiku pasiskolinta, perimta iš kitų kraštų (graikų, romėnų, slavų); o dalis simbolinių prasmių – iš bendros visiems baltams archetipinės medžio sampratos. Esminiai žodžiai: sodas, vaismedžiai, vaisingumas, papročiai, tikėjimai. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to explore the expression of garden and fruit trees growing therein in the Baltic worldview on the basis of the data from the 16 th –17 th centuries. written sources, such as folklore texts of various genres, calendar customs and family holiday traditions, as well as through the customs, folklore and beliefs of the neighbouring Slavic peoples. The first reliable data on individual fruit trees or gardens were recorded in written monuments only in early 16 th century. By the end of the 16 th century, gardens had been already present not only in monasteries, but also in manors and parsonages. The time of cultivation of gardens more or less coincides with the mention of deities patronizing gardens (Kirnis, Mother of Gardens, Bibcziu Bobelis) in written monuments. Even though fruit trees were still very rare in the homesteads of the poor in the middle of the 19 th century, many different beliefs, magical acts, prohibitions, which aimed to ensure that the planted fruit trees grow well and have a harvest, were recorded late 19 th – early 20 th centuries. Gardens and individual fruit trees became important symbols of calendar and family holidays as well as folklore texts that were used to express the ideas of fertility, marriage, birth, and death. Some of the beliefs and magical acts related to garden trees were probably borrowed, from other countries (Greeks, Romans, Slavs) at various times, while part of the symbolic meanings comes from the archetypal tree concept common to all Baltic peoples. Key words: garden, fruit trees, fertility, customs, beliefs. [From the publication]

DOI:
10.17721/folia.philologica/2022/3/2
ISSN:
2786-5908; 2786-5916
Subject:
Etnologija / Ethnology
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106855
Updated:
2024-03-28 15:24:08
Metrics:
Views: 7    Downloads: 2
Export:
Download