Neigiamas lenkų vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne

LTStraipsnyje apžvelgiama, kaip lietuvių kalbos vartotojų sąmonėje verbalizuojamas žodis lenkas, koks lenkų tautybės žmonių neigiamas vaizdinys susidaro iš atrinktos medžiagos, kokie lenkų bruožai yra dažniausiai minimi, išskiriami ir jiems priskiriami, kaip neigiamą vertinimą įtakoja istorinis, politinis ir konkurencinis kontekstai. Tyrimui medžiaga rinkta iš Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno publicistikos tekstų. Iš viso analizei atrinkti 148 sakiniai, kuriuose apie lenkus atsiliepiama neigiamai. Nagrinėjant sakinius, išeities tašku imama struktūrinė analizė. Struktūrinis požiūris į reikšmę straipsnyje derinamas su kognityviniu, einama nuo žodžio reikšmės prie sakinio prasmės. Straipsnio tikslas – nustatyti lenkų vaizdinio fragmentą daiktavardžio lenkas formų pagrindu lietuvių kalbos publicistiniuose tekstuose.Mokslinis naujumas. Stereotipai daro įtaką kiekvienai žmogiškosios veiklos sferai, todėl jų analizė yra visada aktuali. Tiriant stereotipus, naudojamasi charakteristikų sąrašo metodologija, remiamasi sociologiniais metodais, apklausomis. Tačiau šie metodai dažniausiai verčia respondentus mąstyti stereotipiškai. Norint sužinoti nešališką nuomonę, reikia tirti tekstynus. Be to, lenkų vaizdinys šiandienos publicistiniame diskurse dar nebuvo tirtas. Išvados. Tyrimas parodė, kad šiandienos lietuvių požiūrį į lenkus vis dar sąlygoja istorinis ir politinis aspektai. Galima teigti, kad užfiksuoti Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno publicistikos tekstuose lenkai praeityje buvę lietuvių okupantai ir priešai, jie yra pridarę lietuviams nemažai skriaudų: puldinėjo, šmeižė, persekiojo, žudė, trėmė, lenkino Lietuvą, stabdė jos švietimo ir kultūrinę veiklą. Lenkai yra geros apie save nuomonės, jiems gali būti būdingas aršumas, chuliganiškumas, nesąžiningumas, klastingumas, noras pasipelnyti. Jie yra lietuvių konkurentai. Esminiai žodžiai : daiktavardis lenkas, lenkų bruožai, lenkų vaizdinio fragmentas. [Iš leidinio]

ENThe article considers the negative assessment of the word Pole in the language consciousness of Lithuanian speakers. The negative image of Poles in the presented data material of the research, which was served by journalistic texts from the corpus of modern Lithuanian language, is highlighted. 148 sentences with negative statements about Poles were analysed. It allowed to identify some negative features of Polish linguistic culture formed in the language consciousness of Lithuanians, caused by historical, political and competitive contexts. The structural approach to meaning in the article is combined with cognitive one, which involved the use of appropriate methods of analysis – from the meaning of the word to the meaning of the sentence. The purpose of the article is to highlight the negative image of the Pole in the language consciousness of Lithuanians, recorded in the word forms of the noun Pole(s) in Lithuanian journalistic texts. Scientific novelty . Analysis of stereotypes in linguistics is relevant and always on time, because they affect all areas of human activity. To study the stereotypes associated with the negative image of Poles in the language consciousness of Lithuanians, the methods of lists of characteristics, sociological methods, and surveys were used. However, the relevant tools are usually associated with stereotypical thinking of respondents, which determines the need to refer to the texts and corpus to obtain unbiased judgments and correct generalizations. In addition, the image of the Pole in modern Lithuanian-language discourse has not yet been the subject of special linguistic research.Conclusions . As a result of the analysis, it was established that the current attitude of Lithuanians towards Poles still depends on historical and political factors. Based on the corpus of texts of the modern Lithuanian language, it can be argued that in the past Poles were occupiers and enemies of Lithuanians, inflicted much damage on Lithuanians: attacked, killed, executed, persecuted, deported, tried to Polonize Lithuania, stop educational and cultural processes. The analysis of the data material showed the following heterostereotypes of Lithuanians: Poles think well of themselves, they are angry, hooligans, contemptuous, insidious, love profit, compete with Lithuanians. Key words : noun Polish, traits of Polish, fragment of the concept of Polish / Pol. [From the publication]

• Baigiamųjų klasių moksleivių požiūris į lenkus ir lietuvių-lenkų santykius / Vidmantas Vyšniauskas, Giedrė Baltrušaitytė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2015, Nr. 6 (1), p. 91-107.
• Etninės ir socialinės grupės Lietuvoje: visuomenės nuostatos ir jų kaita / Vilana Pilinkaitė Sotirovič, Karolis Žibas. Etniškumo studijos. 2011, Nr. 1/2, p. 136-155.
• Etninis nepakantumas Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje : komentarai internete / Lina Auškalnienė. Etniškumo studijos. 2006, Nr.1, p. 45-58.
• Etninis nepakantumas Lietuvos spaudoje / Monika Frėjutė-Rakauskienė. Etniškumo studijos. 2009, Nr. 1, p. 5-207.
• Etninių stereotipų kaita : tautybės studentų akimis / Dalia Senvaitytė. Tiltai. 2004, Nr. 4 (29), p. 123-129.
• Kaimyninių tautų atstovai ir jų nacionalinio charakterio specifika lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje / Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Lietuvių kalba. 2010, 4, 1 pdf (8 p.).
• Kitas lietuvių prozoje / Dalia Cidzikaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2007. 233 p.
• Kitataučių įvaizdis lietuvių folklore / Laima Anglickienė. Vilnius : Versus aureus, 2006. 271 p., 4 iliustr. lap.
• Kognityvinė lingvistika ir leksikografijos problemos / Rolandas Mikulskas. Kalba ir žmonės / sudarė Artūras Judžentis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 37-80.
• „Lenkė“ dabartinės lietuvių kalbos tekstyne / Veslava Čižik-Prokaševa. Lietuvių kalba. 2020, 14, 1 pdf (13 p.).
• Lietuvių miestiečių tautinės ir etninės savimonės raiška / Inija Trinkūnienė. Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai / sudarytojos: Natalija Kasatkina ir Loreta Kuzmickaitė. Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 64-75.
• Reikšmė – sąvoka – konceptas ir prasmė / Aloyzas Gudavičius. Res humanitariae. 2011, t. 10, p. 108-119.
• Stereotipai kaip socialinė realybė / Loreta Kuzmickaitė, Rasa Tamošiūnaitė. Etniškumo studijos: teoriniai samprotavimai ir empiriniai tyrimai / sudarytojos: Natalija Kasatkina ir Loreta Kuzmickaitė. Vilnius: Eugrimas, 2000. P. 22-30.
• Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje / Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė. Vilnius : Akademinė leidyba, 2017. 299 p.