Istorikas ir šaltinis: kai kurios šiuolaikinės Holokausto istoriografijos problemos

LTTyrinėjant ir rašant Holokausto istoriją yra labai svarbu ne tik tinkamai atsirinkti (su tema, prieiga suderinti) pagrindinius pirminius šaltinius, bet ir rasti su jais adekvatų kritinį santykį. Jei kalbame apie Holokausto pradžios (kas kartu yra ir Holokausto Lietuvoje pradžios) istoriografiją, bent XXI amžiuje, toks santykis dažnam tyrėjui (-ai) yra iššūkis: veikiau linkstama automatiškai pasikliauti ar kvestionuoti atskiras šaltinių (pagal kilmę) grupes. Tai sukelia ir rimtų istorijos supratimo problemų, kai kurias jų ir mėginama aptarti straipsnyje. Pavyzdžiui, kaip sutrinka tokio supratimo galimybės, kai pasikliaujama, iš esmės pasiremiama konkrečiais (atsitiktiniais) pirminiais šaltiniais, neužklausiant jų radimosi aplinkos ir prasmės, kitus ignoruojant? Arba koks istorijos vaizdas klostosi, kai nesuvaldomos mėgintos taikyti ir pirmapradžio pasitikėjimo, ir principinio kvestionavimo nuostatos subjektyvių šaltinių atžvilgiu? Galiausiai, kokią reikšmę Holokausto situacijų istoriniam supratimui turi pirminių šaltinių, pirmiausia liudijimų „prikūrimo“, vėlesnio apdorojimo (prirašymas, perdarymas, kupiūros, braukymai) ignoravimas? Svarbu, kad tai ne tik šiandienio istorijos mokslo, bet ir Katastrofą išgyvenusių žydų mokslininkų iškart pokariu kelti klausimai. Reikšminiai žodžiai: Holokaustas, šaltinių kritika, dokumentai, liudijimai, istoriografija, supratimas, Lietuva, Kaunas. [Iš leidinio]

ENWhen researching and writing the history of the Holocaust, it is crucial not only to select (and match the topic and approach) the main primary sources, but also to find an adequate critical relationship with them. In the case of the historiography of the beginning of the Holocaust (which is also the beginning of the Holocaust in Lithuania), at least in the twenty-first century, such a relationship is often a challenge for the researcher: there is a tendency to automatically rely on, or to question, particular groups of sources (according to origin). This also leads to serious problems in understanding history, some of which the paper attempts to address. For example, how is the possibility of such an understanding disrupted when reliance is placed on specific (accidental) primary sources without questioning the setting and meaning of their origins and ignoring others? Or what is the picture of history that emerges when the attempts to apply both the attitudes of primordial trust and primitive questioning to subjective sources are uncontrolled? Finally, what are the implications of ignoring primary sources for the historical understanding of Holocaust situations, first of all the “pinning down” of testimonies, and then the subsequent processing (writing them down, reworking them, making them up, swiping them)? Importantly, these are questions not only of today’s historical scholarship, but of the Jewish scholars who survived the Catastrophe immediately after the war. Keywords: Holocaust, source criticism, documents, testimonies, historiography, understanding, Lithuania, Kaunas. [From the publication]

• Apie kai kurias istorijos mokslo disertacijas, skirtas lietuvių tautiniam judėjimui, apgintas užsienio mokslo įstaigose : Tomo Balkelio (2009) ir Audronės Janužytės (2005) darbai ir jų kontekstas : recenzija / Darius Staliūnas. Archivum Lithuanicum. 2012, t. 14, p. 373-392.
• Apie partizanus ir holokaustą / Dainius Noreika. Naujasis Židinys - Aidai. 2017, Nr. 4, p. 39-45.
• Arbeit als Hoffnung. Jüdische Ghettos in Litauen 1941-1944 / Joachim Tauber. Berlin : De Gruyter, 2015. 452 p.
• Avrahamo Torio Kauno getas: diena po dienos / Saulius Sužiedėlis. Kauno getas: diena po dienos / Avraham Tory ; įvadas Sauliaus Sužiedėlio ; iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. P. V-XXXIX.
• Erinnerungen an den Krieg - Krieg der Erinnerungen : Litauen und der Zweite Weltkrieg / Ekaterina Makhotina. Göttingen : Vandenhoeck & Ruprecht, 2017. 478 p.
• Juozo Albino Lukšos-Daumanto 1940-1941 m. biografijos puslapiai / Alfredas Rukšėnas. Genocidas ir rezistencija. 2020, 2 (48), p. 77-101.
• Kauno getas: diena po dienos / Avraham Tory ; įvadas Sauliaus Sužiedėlio ; iš anglų kalbos vertė Leonas Judelevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. XXXIX, 555 p., [16] iliustr. lap.
• Lietuvių santykiai su žydais / Nerijus Šepetys. Naujasis Židinys - Aidai. 2005, Nr. 6, p. 246-254.
• Lietuvos laikinoji vyriausybė : posėdžių protokolai, 1941 m. birželio 24 - rugpjūčio 4 d. / [parengė Arvydas Anušauskas]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2001. 183 p., [8] faks. lap.
• Mediated memories: narratives and iconographies of the Holocaust in Lithuania / Gintarė Malinauskaitė. Marburg : Verlag Herder-Institut, 2019. VII, 300 p.
• No Simple Stories. Die litauisch-jüdischen Beziehungen im 19. und 20. Jahrhundert / François Guesnet, Darius Staliūnas. Jahrbuch für Antisemitismusforschung. 2012. 21, P. 17-25.
• Vilne : die Juden aus Vilnius nach dem Holocaust : eine transnationale Beziehungsgeschichte / Anna Lipphardt. Padeborn [etc.] : F. Schöningh, 2010. 545 p.
• Vilniaus geto dienoraštis / Icchokas Rudaševskis ; [vertimas, sudarymas, įvadas Mindaugo Kvietkausko] ; [vertimas į jidiš kalbą, komentarai Akvilės Grigoravičiūtės] ; [palydimasis žodis Fainos Kukliansky]. Vilnius : Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, 2018. 346 p.
• Viltis stipresnė už gyvybę: Vilniaus geto dienoraštis / Zeligas Kalmanovičius ; sudarytojai Stanislovas Stasiulis, Saulė Valiūnaitė ; iš hebrajų kalbos vertė Olga Lempert. Vilnius : Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus, 2021. 226 p.