Erinnerungen an den Krieg - Krieg der Erinnerungen : Litauen und der Zweite Weltkrieg

LTKnygoje nagrinėjama Antrojo pasaulinio karo atmintis ir atminties kultūra Lietuvoje. Dėmesys skiriamas atminties vietoms bei Antrojo pasaulinio karo paminklams. Jų analizė atskleidžia atminties praktikų ir istorinių diskursų sovietmečiu ir posovietiniais laikais įvairovę. Vietų, kurios funkcionuotų ir kaip atminties vietos, ir kaip šviečiamosios institucijos trūkumas Lietuvos atminties kultūros apie Antrąjį pasaulinį karą vystymąsi posovietiniais laikais veda į chaosą ir užmarštį. Teigiama, jog antrojo pasaulinio karo atminties vietos Lietuvoje turėtų būti iš naujo kontekstualizuotos, joms turi būti ieškoma naujų interpretacijų. Gilinamasi į sovietinę karo atminties kultūrą, jos universalumą ir homogeniškumą; rekonstruojamas stalinistinis atminties diskursas. Apžvelgiami ir analizuojami paminklai bei jų politika; nuo septintojo XX a. dešimtmečio karui atminti skirti paminklai buvo folklorizuojami, atsisakyta socialistinio realizmo paminklų statymo. Svarbiausia atminties kultūros vieta sovietmečiu buvo ideologizuotas LSSR Revoliucijos muziejus Vilniuje. Jame Lietuvos žmonės vaizduoti kaip nacistinės okupacijos aukos, išryškinant pastarosios metu vykdytas nusikalstamas veiklas. Atgimimo laikais Antrojo pasaulinio karo įvykiai pasakoti kaip lietuvių tautos istorija, o atgavus nepriklausomybę, drauge su dekomunizacijos procesu imta keisti ir atmintis bei jos politika, grindžiant ją tautos viktimizacija. Mėginama įamžinti ir žydų tautos tragediją, tačiau kol kas tai pavyksta sunkiai. Manoma, jog ateityje Lietuva taps įdomiu transnacionalinio atminties diskurso pavyzdžiu.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublika; Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Atminties kultūra; Sovietinės ideologijos propaganda; Paminklai; Simboliai; Liaudies kultūra; Lietuvos muziejai; Žydų identitetas; Holokaustas; Lithuanian Republic; Second World War; Memory culture; Soviet ideology propaganda; Monuments; Symbols; Folk culture; Lithuanian museums; Jewish identity; Holocaust.

ENThe book examines the memory of the Second World War and memory culture in Lithuania. Attention is paid to the sites of memory as well as monuments of the Second World War. Their analysis reveals a variety of memory practices and historical discourses in the Soviet period and post-Soviet times. The lack of places which would function as both memory sites and educational institutions leads the development of memory culture of the Second World War in post-Soviet times to chaos and oblivion. It is argued that memory sites of the Second World War in Lithuania should be re-contextualized, new interpretations must be sought. The book goes to the heart of the Soviet memory culture of war, its universality and homogeneity; Stalinist memory discourse is reconstructed. Monuments and their policies are reviewed and analyzed; from the seventh decade of the XXth century war monuments were folklorized, the construction of socialist realist monuments was abandoned. The most important place of memory culture in the Soviet period was ideologised LSSR Revolution museum in Vilnius. In it Lithuanian people were portrayed as victims of Nazi occupation, highlighting recent criminal activities. During the revival years, events of the Second World War were described as the history of the Lithuanian nation and after regaining independence, along with the process of decomunisation, memory and its policy have been changed, based on the victimisation of the nation. It is attempted to perpetuate the tragedy of the Jewish people, but so far it has been difficult to do. Lithuania is expected to become an interesting example of transnational memory discourse in the future.