Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ kultūrinių realijų vartojimas ir vertimas į anglų ir prancūzų kalbas

LTNuo vertimo mokslo pradžios iki šių dienų teorinė ir praktinė vertimo paradigma nuėjo ilgą raidos kelią. Nors iki XX a. devintojo dešimtmečio pradžios šis kelias buvo glaudžiai susijęs su lingvistika ir lingvistinių vertimo problemų sprendimu, jau pirmosios vertimo teorijos atkreipė dėmesį į kultūrinius tekstų reiškinius ir su jais susijusius vertimo iššūkius. Vertimo tyrėjai Susana Bassnett ir André Lefevre’as (1990) rašė, kad vertimo atsigręžimas į kultūros reiškinius tapo reikšmingu kultūriniu posūkiu. Tai lėmė vertimo paradigmos kaitą ir naują požiūrį, kad vertimas yra tarpkultūrinis veiksmas ir kultūrų dialogas. Atsižvelgus į kultūrinių reikšmių vertimo tyrimų svarbą ir aktualumą, straipsnyje nagrinėjama viena iš kultūrinių reikšmių rūšių – kultūrinės realijos, kurios vertėjams kartais tampa kultūriniu kliuviniu. Straipsnyje aprašomo tyrimo tikslas – išanalizuoti Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ kultūrinių realijų vartojimo ypatumus, atlikti kultūrinių realijų vertimo iš lietuvių kalbos į anglų ir prancūzų kalbas lyginamąjį tyrimą bei nustatyti vertėjų taikytus vertimo būdus, strategijas ir kultūrinės transpozicijos tendencijas. Tyrimo tikslui įgyvendinti taikomi mokslinės literatūros sintezės, lyginamasis, aprašomasis ir kiekybinės analizės metodai. Tiriant kultūrinių realijų vartojimą ir vertimą, nekeliamas realijos ekvivalentiškumo ir kalbinio deficito klausimas. Kultūrinės realijos, nagrinėjamos ne kaip atskiras teksto vienetas, o kaip holistinės teksto visumos dalis, organiškai suaugusi su teksto visuma ir padedanti atskleisti jos prasmę.Išnagrinėjus tiriamosios medžiagos kultūrinių realijų vartojimą, buvo nustatytos keturios teminės grupės: socialinės, politinės ir istorinės realijos, folkloro ir mitologijos realijos, buities realijos ir geografinės realijos. Gauti kultūrinių realijų kiekybinio vartojimo duomenys leidžia teigti, kad du penktadaliai visų analizuojamų realijų priklauso socialinės, politinės ir istorinės tematikos realijoms, atspindinčioms R. Gavelio vaizduojamą sovietinio laikotarpio Vilniaus ir visos Lietuvos visuomenės gyvenimą, deformacijas, sovietines žmonių patirtis ir pasaulėjautą. Atlikus lyginamąjį kultūrinių realijų vertimo iš lietuvių kalbos į anglų ir prancūzų kalbas tyrimą pagal Andrew Chestermano aprašytus vertimo būdus ir strategijas, nustatyti devyni vertimo būdai ir trys strategijos: iš semantinei vertimo strategijai priklausančių vertimo būdų buvo taikyti sinonimo parinkimas, abstrakcijos lygio keitimas, pakeitimas ir parafrazė, iš pragmatinės vertimo strategijos vertimo būdų – eksplicitinis vertimas ir praleidimas, iš sintaksinės arba formos pakeitimo strategijos – tiesioginis vertimas, perkėlimas ir transpozicija. Įvertinus anglų ir prancūzų kalbų vertėjų pasirinktus skirtingus kultūrinių realijų vertimo būdus paaiškėjo, kad verčiant į anglų kalbą buvo pasirinkta svetinimo tendencija siekiant „atvesti skaitytoją pas autorių“, t. y. suteikti vertimo skaitytojams kuo daugiau sisteminės kultūrinės informacijos apie sovietmečio ir pokario metų Lietuvą.O prancūzų kalbos vertime išryškėjo priešinga tendencija – savinimas, arba specifinių kultūrinių reikšmių atsisakymas, jų praleidimas ar pakeitimas prancūzų kultūros reikšmėmis. Tai atskleidė vertėjos kultūrinės transpozicijos siekį „atvesti autorių pas skaitytoją“. Pagrindinės sąvokos: kultūrinė realija; vertimo strategija; vertimo būdas; kultūrinė transpozicija; R. Gavelio „Vilniaus pokeris“. [Iš leidinio]

ENFrom the beginnings of translation studies to the present day, the theoretical and practical paradigm of translation has come a long way. Although it was closely associated with linguistics and the solution of linguistic problems of translation until the early 1980s, it was the first translation theories that drew attention to the cultural phenomena of texts and the challenges of translation. Translation scholars Susan Bassnett and André Lefevre (1990) wrote that translation's shift to cultural phenomena represented a significant cultural turn. This led to a paradigm shift in translation and a new view that translation is an intercultural act and a dialogue between cultures. Given the importance and relevance of research on cultural meanings in translation, this paper focuses on one type of cultural meanings – culture-specific items that sometimes become a cultural stumbling block for translators. The aim of the research described in the article is to analyse the peculiarities of the use of culture-specific items in Ričardas Gavelis's novel Vilnius Poker, to conduct a comparative study of the translation of culture-specific items from Lithuanian into English and French, and to determine the translation techniques, strategies and trends of cultural transposition used by translators. The methods used to achieve the aim of the study include synthesis of scientific literature, comparative, descriptive and quantitative analysis. The use and translation of culture-specific items does not raise the issue of equivalence and linguistic deficit. Culture-specific items are analysed not as a separate unit of the text, but as part of a holistic whole that is organically integrated into the text and contributes to its meaning.The use of culture-specific items in the research material has led to the identification of four thematic groups: social, political, and historical; folkloric and mythological; domestic; and geographical. The data obtained in the quantitative use of culture-specific items suggest that two-fifths of all the culture-specific items analysed belong to the social, political, and historical thematic group reflecting the social life, deformations, Soviet experiences, and worldview of the people in the Soviet period in Vilnius and Lithuania as a whole, as portrayed by R. Gavelis. In a comparative study of translating culture-specific items from Lithuanian into English and French, based on the translation techniques and strategies described by Andrew Chesterman, nine translation techniques and three strategies were identified: from the semantic translation strategy, synonymy, abstraction change, trope change, and paraphrase were used; from the pragmatic translation strategy, the techniques of translation were: explicitness change and omission; from the syntactic or change of form translation, the translation techniques were: literal translation, loan, and transposition. The evaluation of the different translation techniques chosen by the English and French translators to translate culture-specific items showed that the English translation adopted the tendency of foreignization in order to “bring the reader to the author”, i.e. to provide the readers of the translation with as much systematic cultural information as possible about Soviet and postwar Lithuania. In contrast, French translation showed the opposite tendency toward domestication, i.e. the abandonment, omission, or replacement of certain cultural meanings with French cultural meanings.In this, the translator's cultural transposition was shown to “bring the author to the reader”. culture-specific items; translation strategy; translation technique; cultural transposition; R. Gavelis’s Vilnius Poker. [From the publication]

• Apie "Juos" ir "tą fantasmagoriją": sovietmečio vaizdinija Ričardo Gavelio romanuose / Jūratė Čerškutė. Tarp estetikos ir politikos: lietuvių literatūra sovietmečiu / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 422-452, 505.
• Dekonstrukcija Ričardo Gavelio prozoje : disertacija / Jūratė Čerškutė. Vilnius, 2014. 1 pdf (259 p.).
• Gretinamoji semantika / Aloyzas Gudavičius Šiaulių universitetas. Humanitarinis fakultetas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2007. 242 p.
• Kultūrinės tapatybės problema postmodernybėje / Odeta Žukauskienė. Lietuvos kultūros tyrimai. 2014, 4, p. 50-66.
• Kultūrinių teksto reikšmių interpretacija ir vertimas / Aurelija Leonavičienė. Kaunas : Technologija, 2014. 202 p.
• Kultūros realijų vertimas į lietuvių kalbą: Gabrielio García’os Márquezo romanas „Šimtas metų vienatvės“ / Gabija Leonavičiūtė, Dovilė Kuzminskaitė. Darnioji daugiakalbystė 2021, 18, p. 185-209.
• Literatūrinio vertimo normų pokyčiai Lietuvoje po 1990-ųjų metų / Milda Danytė. Kalbų studijos. 2008, Nr. 12, p. 51-56.
• Raganos ir burtininkai lietuvių mitologinėse sakmėse ir jų atitikmenys rusų ir anglų kalbose / Karolina Gimževskienė. Vertimo studijos. 2018, t. 11, p. 15-30.
• Realijų perteikimas C. Collodi "Pinokio nuotykių" vertime į lietuvių kalbą / Eglė Deltuvaitė, Rasa Klioštoraitytė. Vertimo studijos. 2013, t. 6 p. 115-129.
• Sąvokų realija ir realijos pavadinimas apibrėžimo problema / Jūratė Maksvytytė. Kalbų studijos. 2012, Nr. 21, p. 50-56.
• Stilistika / Kazimieras Župerka. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2012. 113 p.
• Translation of lithuanian culture-specific items into english / Violeta Kalėdaitė, Vilma Asijavičiūtė. Kalbotyra. 2005, t. 55 (3), p. 31-37.