Literatūrinio vertimo normų pokyčiai Lietuvoje po 1990-ųjų metų

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Literatūrinio vertimo normų pokyčiai Lietuvoje po 1990-ųjų metų
Alternative Title:
Changes in norms for literary translation in Lithuania since 1990
In the Journal:
Kalbų studijos [Studies About Languages]. 2008, Nr. 12, p. 51-56
Keywords:
LT
Vertimo normos; tikrinių daiktavaržių vertimas; svetimžodžių vertimas; Lietuvos literatūros sistemos pokyčiai..
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje aptariami kai kurie literatūrinio vertimo normų pokyčiai, remiantis I. Even-Zohar ir G. Toury sistemų teorija, kurioje analizuojamos vertėjų pasirenkamos strategijos atsižvelgiant į sociopolitinį kontekstą. Straipsnio autorė teigia, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, be įvairių ekonominių ir kultūrinių pokyčių, įvyko nemažai tokių, kurie stipriai paveikė grožinės literatūros vertimo statusą. Sovietinėje Lietuvoje, pasak straipsnio autorės, vyraujant griežtai centralizuotam literatūros vertinimui, svarbiausi veikėjai šiame procese buvo įvairios institucijos: komunistų partija, cenzūros sistema, jos valdomi leidėjai, redaktoriai. Vertėjų laisvė buvo ribojama. Kai centralizuota sistema iširo, teigia straipsnio autorė, jos vietą užėmė daugybė privačių leidyklų, kurios veikia pagal rinkos reikalavimus. Didelė verstinės literatūros paklausa leidžia daugeliui jaunų, neturinčių pasiruošimo žmonių dirbti vertėjais. Taip susikūrė palanki padėtis vertimo normų pokyčiams. Pavyzdžiui, verstų knygų viršeliuose užsienio autorių vardai, pavardės, kurie anksčiau buvo sulietuvinami, dabar rašomi pagal originalios kalbos taisykles. Pačiame tekste vietovardžiai rašomi labai įvairiai. Taip pat ryškėja tendencija nenaudoti išnašų, svetimžodžius palikti nepaaiškintus, kaip daroma Vakarų šalių tekstuose.

ENWith reference to theory of I. Even-Zohar and G. Toury systems, the article discusses some of variations of literary translation where the choice of translation strategies is analyzed considering the socio-political context. The author states that after the restoration of Lithuanian independence, besides various economic and cultural changes, a number of those which severely affected the status of literary translation took place as well. According to the author of the article, different institutions were the most important characters in this process in Soviet Lithuania, when strictly centralized evaluation of literature was predominant: the Communist Party, censorship system, publishers and editors controlled by it. The freedom of translators was restricted. When the centralized system broke down, says the author of the article, its place was taken by a number of private publishing houses, which operate according to the requirements of the market. High demand for translated literature allows a lot of young people who do not have any preparation to work as translators. It created a favorable situation for the changes of assessment of translation. For example, the names of foreign authors on the covers of translated books are now written under the rules of original language, but earlier they were lithuanianized. The names of places are written in very different ways in text itself. It is also the tendency not to use footnotes, leave the foreign words unexplained, as it is done in Western texts.

ISSN:
1648-2824; 2029-7203
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/17505
Updated:
2018-12-17 12:16:35
Metrics:
Views: 46    Downloads: 4
Export: