Dekonstrukcija Ričardo Gavelio prozoje : disertacija

LTŠioje disertacijoje tiriama rašytojo Ričardo Gavelio (1950-2002) proza. Disertacijoje, derinant monografinį rašytojo kūrybos tyrimą (analizuojami kūrybos socioistoriniai kontekstai, recepcija, rankraštinis archyvinis palikimas) ir dekonstrukcinį tekstų interpretavimo būdą, teoriškai konceptualizuojamas dekonstrukcinis prozos rašymo principas, aktualizuojama rašytojo recepcija bei į apyvartą įtraukiamas iki šiol netyrinėtas Gavelio archyvinis palikimas. Teorinėje dalyje pristatomos metodologinės prieigos, dekonstrukcinis skaitymo ir interpretavimo būdas, jo ištakos, pagrindiniai dekonstrukcijos principai bei sąvokos, ryškinant jų pritaikomumo problematiką. Tiriamojoje dalyje, taikant atsirinktus dekonstrukcinius principus, analizuojami Gavelio prozos tekstai, dėmesį telkiant į teksto „Aš“ figūros dekonstruktyvumą, į pasakotojo bei pasakojimo dekonstrukcijas, ironijos dalyvavimą logocentrinio mąstymo ir rašymo perkonstravime. Išvadose konstatuojama, kad Gavelio sukurta vidinių gyventojų teorija liudija „Aš“ dekonstruktyvumą, skilusio subjekto daugialypiškumą ir tapatybės neapibrėžiamumą. Rašytojas sukūrė antidemiurgišką, labirintišką dekonstrukcinį pasakojimą, išsiskiriantį formule: „buvo ir taip, ir anaip, ir dar kitaip – visaip vienu metu, lygia greta“. Gavelio prozoje pasipriešinimas sistemai (dažniausiai sovietinei), primetančiai vienintelį teisingą suvokimą ir prasmę, įgyja dekonstruktyvios ironijos ir iracionalizmo požymių.Reikšminiai žodžiai: Ričardas Gavelis; Dekonstrukcija; Pasakojimas; Pasakotojas; "Aš"; Ričardas Gavelis; Deconstruction; Narrative; Narrator; "I".

ENThis thesis presents an analysis of Ričardas Gavelis’s (1950-2002) prose fiction. The thesis theoretically conceptualises the deconstructive principle of prose writing, actualises the writer's reception and employs the unresearched legacy of Gavelis's archive by combining monographic research of the author’s oeuvre (with analysis of the writer’s socio-historic contexts, his reception, the contents of the manuscript archive) and deconstructive interpretation of his texts. The theoretical part presents methodological premisses, a deconstructive reading and an interpretation method, its origins, the main principles and notions of deconstruction by highlighting the questions of their application. The research part contains an analysis of selected Gavelis's prose texts by employing the chosen principles of deconstruction and focusing on the deconstructions of the narrator and the narrative, the deconstructiveness of the textual “I” figure, the use of irony in the reconstruction of logocentric thought and writing. The conclusions claim that Gavelis's theory of internal inhabitants testifies to the deconstructivity of the “I” figure, the multitudinousness of the split subject and its indeterminable identity. The writer created an antidemiurgic, labyrinthine deconstructive narrative that distinguishes itself with the formula: “it was this way, that way and another way – every kind of way at the same time, side by side”. The opposition to the system (usually the Soviet one), that enforces a single true understanding and meaning, in Gavelis's prose acquires features of irony and irrationalism.

• Dekonstrukcijos sklaida lietuvių literatūros kritikoje / Aušra Jurgutienė. Literatūra 2021, t. 63 (1), p. 71-85.
• Intelektualiosios lietuvių literatūros problema: Ramūno Klimo atvejis / Kristina Tutlytė. Colloquia. 2021, 47, p. 126-148.
• Ričardas Gavelis' paranoid guide to post-Soviet Vilnius / Ramūnas Čičelis. Darbai ir dienos 2021, t. 76, p. 33-42.
• Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerio“ kultūrinių realijų vartojimas ir vertimas į anglų ir prancūzų kalbas / Aurelija Leonavičienė, Gintarė Inokaitytė. Darnioji daugiakalbystė 2023, 22, p. 212-257.