Žmogaus sutvėrimas

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Žmogaus sutvėrimas
Alternative Title:
Creation of the human being
In the Journal:
Būdas. 2021, Nr. 4 (199), p. 13-24
Keywords:
LT
Mitologija / Mythology.
Summary / Abstract:

LTApie pasaulio sutvėrimą žurnale jau buvo rašyta, tad šis straipsnis remiasi trimis ankstesniais: „Daukanto Perūnas“, „Daukanto sutvėrimas“ ir „Sutvėrimas šalčiu“, - ir juos savaip tęsia. Pirmajame buvo parodyta, be kita ko, jog pasaulio kūrėjas, ar veikiau sutvėrėjas, gali būti Perkūnas, ir pasaulį jis sutvėrė savo šiluma (kaip perimą kiaušinį). Antrajame nagrinėtas vienas Daukanto sakinys, esą pasaulio kūrėją senovės lietuviai vadino „Sutvaru nuo žodžio sutverti, beje, kuris šilima pasaulį sutvirtino arba sukrekino iš dumpių“. Pažymėtas bendrašaknią veiksmažodžių su-tvėrti ir su-tvirtinti sugretinimas ir veiksmažodžio (su)tverti reikšmė ‘sutvirtinti’ kaip jo kosmogoninės reikšmės pagrindas bei šaltinis. Taigi (su)tverti pasaulį visų pirma reiškia jį sutvirtinti iš skysto pirmykščio chaoso („iš dumpių“), kurį mitologijoje atstoja pirmykščiai vandenys, pirmykštis vandenynas. Taip pat buvo pažymėtas sinonimas (su)krekinti ‘(su)tirštinti’ ir jo savaiminis atitikmuo (su)krekėti ‘(su)tirštėti’, paprastai vartojami kalbant apie pieno gaminius; taip pat sinonimas virkšti ‘krekėti’ ir iš jo kilęs daiktavardis varškė visai taip, kaip, pavyzdžiui, slavų *tvarog ‘varškė’ yra bendrašaknis su lie. tverti(s). Taigi kaip iš skysto pieno tolydžio susitveria grietinėlė, grietinė, sviestas, rūgpienis, varškė, sūris, taip iš skysto chaoso yra sutvertas pasaulis. Pieno gaminių tvėrimasis - irgi veikiant šilumai - tad yra vienas iš būdingų pasaulio sutvėrimo buitinių pavyzdžių (greta minėto kiaušinių perėjimo). Trečiajame iš minėtų straipsnių buvo parodyta, jog sutvėrimas gali būti atliekamas ne tik šiluma, bet ir šalčiu, užtat vanduo, nuo šalčio sutvirtėjęs į ledą, yra vienas iš itin akivaizdžių pasaulio sutvėrimo gamtinių pavyzdžių.Dabar ketiname parodyti, jog visais aptartais sutvėrimo įvaizdžius nusakomas ne tik pasaulio, bet ir žmogaus sutvėrimas. Kitaip tariant, ne tik pasaulis, bet ir žmogus yra būtent sutvertas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių mitologija; Antropogoniįa; Sutvėrimo įvaizdžiai; Žmogaus sutvėrimas. Keywords: Lithuanian mythology; Anthropogony; Creature images; Human creation.

ENThe article invokes three earlier ones by the author: “The Perkūnas of Daukantas” (Liaudies kultūra, 2018, No 5, pp. 1224), “The Creation by Daukantas” (Būdas, 2019, No 2, pp. 717), and “Creation by Freezing” (Būdas, 2021, No 2, pp. 1320). In the first one, the thunderer Perkūnas was exposed in the role of Creator, the main means of his creation being heat, or warmth (by which he had hatched the world as an egg, for instance). In the second one, Perkūnas creation was provided by some other every-day imagery, as that of the coagulation of milk products by applying warmth (noteworthy is Slavic *tvarog “curdle”, of the same root as Lithuanian tverti “coagulate, condense, thicken, harden”, hence “create”). In the third one, some Baltic (Lithuanian. Latvian) and Eastern Slavic mythological material was presented, which allows to conclude that the process of coagulation and hardening caused by deprivation of heat, i.e. by cold, as that of water freezing into ice, pertains to the imagery of creation as well. This time, the creation of a human being is under consideration, and it occurs that all the world-creation imagery discussed applies also to the creation of humans, in particular, that of the water freezing into ice, the coagulating curdle (cf. Lith. varškė “curdle”, virkšti “coagulate”, and virkščia, virkštelė “umbilical cord”), etc. Consequently, the Lithuanian verb tverti “coagulate, condense, thicken, harden” and hence “create” should be considered appropriate also for the creation of human beings as it is naturally used in folklore, although denied in this sense by some researchers of the Lithuanian language. [From the publication]

ISSN:
2669-0403
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/97659
Updated:
2022-11-29 07:28:52
Metrics:
Views: 22
Export: