Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Verslumo ugdymas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose
Publication Data:
Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2015.
Pages:
268 p
Notes:
Bibliografija.
Contents:
Paveikslų sąrašas — Lentelių sąrašas — Santrauka — Summary — Įvadas — 1. Verslumo ugdymo teoriniai metmenys: 1.1. Verslumo samprata; 1.2. Verslumo ugdymo kompetencija; 1.3. Verslumo ugdymo strategijos — 2. Verslumo ugdymo Europos Sąjungoje tendencijos ir perspektyvos: 2.1. Verslumas, verslumo ugdymas kaip prioritetas Europos Sąjungos šalyse. Verslumo ugdymo patirtys; 2.2. Verslumo ugdymas: efektyvių mokymo(si) metodų paieška; 2.3. Verslumo ugdymas mokykloje: mokytojų ir verslo atstovų samprata Lietuvoje; 2.4. Verslumą ugdančių mokytojų kvalifikacijos tobulinimo aktualijos ir geroji patirtis Europoje — 3. Verslumo ugdymo programos Lietuvoje: 3.1. Bendrojo ugdymo bendrųjų programų Lietuvoje kaita; 3.2. Bendrojo ugdymo bendrųjų programų struktūra ir turinys; 3.3. Verslumas bendrojo ugdymo bendrosiose programose; 3.4. Kitos verslumo ugdymo programos — 4. Verslumo ugdymo būvis Lietuvos mokykloje: 4.1. Verslumo ugdymui skirtos mokymo priemonės; 4.2. Mokytojų pasirengimas ugdyti verslumą; 4.3. Verslumo ugdymo situacijai tirti skirtas instrumentas; 4.4. Verslumo ugdymo situacija šiandienos bendrojo ugdymo mokykloje — Išvados — Naudota literatūra.
Keywords:
LT
Verslas; Ugdymas; Europos Sąjunga (European Union); Mokyklos; Verslumas.
EN
Entrepreneurship; Schools; Education.
Summary / Abstract:

LTVerslumas, kaip viena iš aktualiausių šio laikmečio ugdytinų kompetencijų, plačiai aptariama viešojoje erdvėje. Tai skatina daryti reiškinio sąlyginis naujumas ir modernumas. Nepaisant to, kad bendruosiuose Europos Sąjungos dokumentuose pateikiama minėto reiškinio apibrėžtis, skirtingais lygmenimis reguliariai vyksta diskusijos dėl verslumo sąvokos turinio. Remiantis tiek įvairaus lygmens teisės aktais, tiek ir mokslinėmis publikacijomis, pastarąjį dešimtmetį verslumas aiškinamas kaip „bendroji kompetencija ar kompetencija, aktuali visiems sparčiai besivystančių šalių piliečiams, kuri siejama su kūrybingumu, išradingumu, naujomis idėjomis ir jų įgyvendinimu, todėl jo ugdymas tampa ypač svarbus įvairių šalių socialinių, technologinių bei ekonominių pokyčių įgyvendinimui“. 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų nurodomi aštuoni ES piliečiams svarbūs bendrieji gebėjimai (bendravimas gimtąja kalba; bendravimas užsienio kalbomis; matematiniai gebėjimai ir pagrindiniai gebėjimai mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokymasis mokytis; tarpasmeniniai, tarpkultūriniai, socialiniai ir pilietiniai gebėjimai; verslumas; kultūrinė išraiška), iš kurių išskiriamas verslumas. Ypač šio gebėjimo ugdymas aktualizuojamas įgyvendinant Lisabonos strategiją. Priimti teisės aktai tarptautiniu ir nacionaliniu lygmenimis skatino permąstyti pasirinktas ugdymo kryptis, strategijas. Nacionaliniu lygmeniu išskirtinis dėmesys pirmiausia buvo skiriamas bendrojo ugdymo turinio pertvarkai, be to, tikslingai kilo ir analogiškos aukštojo mokslo iniciatyvos, į verslumo ugdymą dėmesį ne kartą atkreipė ir praktikai.Visa tai dar kartą aktualizavo ir paskatino daugelio tyrimų, susijusių su verslumo reiškinio pažinimu, naują etapą. Verslumo reiškinys mokslinėje literatūroje pradėtas nagrinėti dar XX a. pabaigoje. Mokslinėje literatūroje verslumą galima traktuoti dvejopai. Viena mokslinių tyrinėjimų grupė orientuojasi į verslumą kaip gebėjimą, siejamą išskirtinai su asmeninės ir visuomeninės gerovės kūrimu, ekonomika ir verslu; kita – į verslumą žvelgia plačiau, siekdama identifikuoti visus požymius, kurie leistų apibrėžti patį verslumą kaip vieną iš bendrųjų kompetencijų. Užsienio šalių mokslininkai gana plačiai nagrinėja verslumo reiškinį, aptardami sampratą, atskiras turinio sudedamąsias dalis ir t. t., tačiau, nepaisant to, kad kitose šalyse atlikti tyrimai praturtina mokslinį pažinimą, išlieka nacionalinio konteksto specifika. Kita vertus, kaip jau buvo minėta, nacionaliniu lygmeniu taip pat atliekami tyrimai, tiriant atskiras problemas ar minėto reiškinio sudedamąsias dalis – verslumo sampratą, verslumo įgūdžių ugdymą kaime, verslumo gebėjimų raišką kryptingo ugdymo sąlygomis, specialistų, ugdančių verslumą, požiūrį į šio ugdymo prielaidas, verslumo raišką mokinių grupėse, verslumo ugdymo reikšmę ir besimokančiųjų įgyjamas kompetencijas, besimokančiųjų ir jų pedagogų požiūrį į verslumą, verslumo kompetencijos ugdymą praktinio mokymo firmoje, studentų verslumo ugdymo plėtrą Lietuvoje, verslumo ugdymo specialistų poreikį ir būvį bei pan. Įvairūs tyrimai ir ugdymo reiškinio itin greita bei nuolatinė kaita rodo mokslininkų pastangas suvokti svarbiausius verslumo reiškinio komponentus, juolab kad, nagrinėjant teisinę aplinką, išryškėja verslumo kompetencijos svarba šiandieniniam žmogui.Tenka pripažinti, kad mokslinės diskusijos kol kas nepadėjo nustatyti bendros reiškinio apibrėžties, nors pačių tyrimų tarsi ir gausu. Kita vertus, socialinę tikrovę suvokiant kaip nuolat kintančią, svarbu analizuoti ir tuos dokumentus, kurie tiesiogiai susiję su minėto ugdymo turinio kaita. Neretai viešojoje erdvėje diskutuojant apie nepakankamą jaunų žmonių verslumo kompetenciją, būtina atidžiau panagrinėti tokios kompetencijos ugdymo (ar neugdymo) prielaidas ir priežastis. Todėl mokslinę problemą būtų galima įvardyti klausimo forma – kaip verslumas ugdomas dabartinėje Lietuvos bendrojo ugdymo mokykloje? [...]. [Iš leidinio]

ENEntrepreneurship, as one of today’s most relevant competences, is widely discussed in the public space. Conditional novelty and popularity of the phenomenon is intriguing and engaging. Discussions regarding the content of the concept of entrepreneurship are carried out regularly at different levels, despite the fact that the definition of the said phenomenon is provided in general documents of the European Union. In the last decade, according to various laws and regulations, as well as scientific publications, entrepreneurship is considered as “general competence or competence relevant to all citizens of the rapidly developing countries and related to creativity, ingenuity, new ideas and their implementation; therefore, entrepreneurial education becomes particularly important in terms of implementation of social, technological and economic changes of various countries”. The Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 on key competences for lifelong learning sets out eight key competences important to the EU citizens (communication in the mother tongue; communication in foreign languages; mathematical competence and basic competences in science and technology; digital competence; learning to learn; social and civic competences; sense of initiative and entrepreneurship; cultural awareness and expression), and entrepreneurship is one of them. Entrepreneurial education is particularly topical in the implementation of the Lisbon Strategy. The adopted legislative instruments at international and national levels encouraged to reconsider the selected trends and strategies of education.At national level, particular attention was first of all paid to the reform of general education content and subsequently analogous initiatives, in a targeted manner, arose in terms of higher education; partitions have also drawn attention to entrepreneurial education more than once. All this once again showed the relevance of and encouraged a new phase of numerous studies related to the phenomenon of entrepreneurship. The first studies of the phenomenon of entrepreneurship in scientific literature date back to the end of the 20th century. In the scientific literature, the study of entrepreneurship can be approached from two aspects. One group of researchers is oriented towards entrepreneurship as a competence associated only with creation of personal and social welfare, economics and business, while another group views entrepreneurship from a wider aspect and seeks to identify all attributes of entrepreneurship which would allow defining the entrepreneurship itself as one of general competences. Foreign scientists carry out rather wide studies of the phenomenon of entrepreneurship by discussing the concept, separate components of the content, etc. However, notwithstanding the fact that foreign studies enrich scientific cognition, the particularity of national context still remains.On the other hand, as has already been mentioned, research at national level is also carried out by studying particular problems or components of the said phenomenon – the concept of entrepreneurship, entrepreneurial education in rural areas, expression of entrepreneurial competences under the conditions of targeted training, attitude of entrepreneurial education specialists towards the preconditions of this education, expression of entrepreneurship in the student groups, the meaning of entrepreneurial education and the competences acquired, attitude of students and their teachers towards entrepreneurship, entrepreneurial education in the practical teaching enterprise, development of entrepreneurial training of students in Lithuania, need for and availability of entrepreneurial education specialist, etc. Various studies, as well as rapid and constant change of the education phenomenon show the efforts of the scientists to understand the key components of the phenomenon of entrepreneurship, because study of legal environment highlights the significance of entrepreneurial competence for today’s person. We must admit that scientific discussions have not yet led to a unanimous definition of the phenomenon, although the studies themselves are quite abundant. On the other hand, considering the social reality as being subject to constant change, it is also important to analyse the documents which are directly related to change of content of the said education. In the light of the frequent discussions in the public space regarding the lack of young people’s entrepreneurial competence, closer analysis of preconditions and reasons of entrepreneurial education or non-education is necessary. Therefore, scientific problem can be set as follows: what entrepreneurial education is provided in today’s general education school of Lithuania. [...]. [From the publication]

ISBN:
9789955197102; 9789955197096
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/96073
Updated:
2022-07-14 21:10:32
Metrics:
Views: 1
Export: