Edukaciniai studentų profesinio identiteto vystymo(si) veiksniai neuniversitetinio aukštojo mokslo studijų procese

LTStraipsnyje keliamas klausimas, kokie ugdymo proceso veiksniai daro įtaką profesinės identifikacijos vystymusi. Siekiant atskleisti esminius socialinių mokslų studentų profesinio identiteto vystymosi veiksnius studijų procese, atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 295 socialinius mokslus (turizmo administravimą, tarptautinio verslo vadybą ir tarptautinę ekonomiką) kolegijose studijuojantys pirmo-trečio kurso studentai. Nustatyta, kad orientacija į individo profesinį asmenybės vystymą(si) apima šiuos struktūrinius elementus: dalyko tikslų aiškumą, savarankiško darbo ir praktinių užduočių efektyvumą įtvirtinant teorines žinias bei ugdant praktinius gebėjimus ir dalyko naudingumą tiek profesiniu, tiek studijų aspektais. Dėstytojų orientacija į studentą ir dalyką atspindi modulio įdomumo, naudingumo, dėstymo metodų įvairovės ir dėstymo nuoseklumo aspektus. Studentų profesinio identiteto vystymuisi svarbiausia edukacinė prielaida susijusi su asmenybiniu aspektu: ugdymo procese svarbiausia ne dėstytojo autoritetas, ne tiek jo orientacija į studentus, ar dalyko struktūra, kiek savarankiškas darbas, kurio pagalba ugdomi praktiniai gebėjimai ir įtvirtinamos teorinės žinios. Profesijai ir studijoms reikalingų kompetencijų įgijimas pirmiausiai susijęs su dalyko informacijos naudingumu, praktinėmis užduotimis, tikslo suvokimu ir savarankišku darbu. Dėstytojo asmenybė ir pastangos sudominti studentą, metodų įvairovė studento profesinio identiteto vystymui turi sąlyginai nedaug įtakos.Reikšminiai žodžiai: Studentų profesinis identitetas; Neuniversitetinis aukštasis mokslas; Students' professional identity; Non-university education.

ENThe article raises the issue of which nurturing process factors influence the development of professional identification. In order to reveal the essential factors of development of professional identity of social science students, a survey was performed, in which 295 first – third year students, studying social sciences (tourism administration, international business management and international economics) participated. It was established that orientation towards professional development covers the following structural elements: clarity of objectives of the discipline, efficiency of self-sufficient working and practical tasks when consolidating the theoretical knowledge and developing practical skills and usefulness of the discipline both in professional and studies aspects. Teachers’ orientation towards the student and the subject reflects the aspects of interestingness and usefulness of the module, diversity of teaching methods and consistency of teaching. The educational prerequisite, most important for the development of students’ professional identity is related with the personality aspect: the most important thing in the nurturing process is not the authority of the teacher, his/her orientation towards the students or the structure of the subject, but rather the self-sufficient activities, helping to nurture the practical skills and consolidate the theoretical knowledge. The acquisition of the competences, necessary for the profession and the studies is, first and foremost, related with the usefulness of the information of the subject, practical tasks, perception of the objective and self-sufficient activities. The teacher’s personality and his/her attempts to arise the students’ interest, as well as the diversity of methods has relatively small influence on the development of professional identify of the student.

• Ar technologiniai ir fiziniai mokslai tinkami tik vyrams? : studentų nuostatos lyčių aspektu / Aistė Urbonienė. Gender studies in Baltic states region. Kaunas: Lithuanian Energy Institute, 2007. P. 116-126.
• Būsimųjų pedagogų profesinis kryptingumas ir branda : disertacija / Julita Navaitienė. Vilnius, 2000. 136 lap.
• Darbas ir mokymasis : darbo pasaulio ir švietimo sąveikos pobūdžio kaita / Asta Pundzienė, Vincentas Dienys. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2003, Nr. 6, p. 38-51.
• Identiteto tyrimo metmenys: kartų identiteto paieška XX a. lietuvių autobiografijose / Sigita Kraniauskienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 2 (13), p. 40-52.
• Komandinio darbo kompetencijų edukacinė diagnostika ir jų vystymo, rengiant slaugytojus, pagrindimas : disertacija / Vilma Žydžiūnaitė. Kaunas, 2003. 197 lap.
• Prielaidos merginų profesinio identiteto vystymuisi technologijos ir fizinių mokslų studijose / Aistė Urbonienė. Lyčių studijos ir tyrimai. 2008, 5, p. 84-90.
• Qualitative diagnostics of professional identity development in vocational education and training; congruences and disconnections / Vilma Zydziunaite. Education-line. p. 1-18.
• Žinių visuomenės transdalykinė mokymo sandara / Arūnas Augustinaitis. Informacijos mokslai. 2002, t. 23, p. 39-50.