Žemaitiškės 2-oji polinė gyvenvietė

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėŽemaitiškės 2-oji polinė gyvenvietė
Kita antraštėŽemaitiškė 2nd Pile Dwelling Settlement
AutoriaiGirininkas, Algirdas
LeidinyjeIstorija . 2004, Nr. 62, p. 26-32
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTŽematiškės 2-oji gyvenvietė; Polinė gyvenvietė; Platforma; Poliai; Vėlyvasis neolitas; Narvos kultūra
ENŽemaitiškė 2 settlement; Pole dwelling; Platform; Poles; Late Neolithic; Narva Culture
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje, remiantis archeologijos ir dendrologijos mokslų duomenimis bei Žemaitiškės 2-ros gyvenvietės tyrimais, siekiama detalizuoti polinių statinių ypatumus ir paskirtį. Nustatyta, kad Žemaitiškės 2-oje polinėje gyvenvietėje ilgiausiai buvo gyvenama vėlyvojo neolito laikotarpiu. Tą patvirtina gyvenvietės radiologinės datos bei archeologinė medžiaga. Gyvenvietės platformos, ant kurių stovėjo statiniai, buvo išsidėsčiusios palei buvusio Žemaitiškės ežero krantą ties ta vieta, kur iš jo upelis ištekėjo į Kretuono ežerą. Dendrologiniais tyrimais nustatyta, kad statinių konstrukcijos viena kitą dengė daugelį kartų. Pastatai ir žuvų gaudymo įrenginiai buvo greta. Maistui buvo naudojama ne tik žuvis, bet ir sumedžioti gyvūnai. Įrankių gamybai skirtas inventorius, meno dirbiniai, didelis keramikos skaičius, šalia pastatų vandenyje esantis šiukšlynas rodo, kad šioje vietoje buvo gyvenama visą laiką, ne vien žvejybos metu. Taigi remiantis naujausiais archeologiniais ir dendrologiniais tyrimais galima teigti, kad Lietuvos teritorijoje nuo vėlyvojo neolito laikotarpio ant polių stovėjusiuose pastatuose buvo nuolat gyvenama ir ūkininkaujama. Į klausimą, kokios aplinkybės vertė gyventojus statytis polinius statinius, vienareikšmio atsakymo nėra. Svarbiausią vaidmenį, matyt, atiko ekonominis-gynybinis ir gamtiniai veiksniai. Gyventojų mitybai svarbią reikšmę turėjo žuvys. Jų nuolatinį naudojimą maistui rodo stabiliųjų izotopų tyrimų išvados. Be to, tarp bendruomenių paaštrėjus nesutarimams dėl maisto, žaliavos išteklių, teritorijos ir pan., saugiau buvo gyventi vandens apsuptyje.

ENBased on the data of archaeology and dendrology and studies of Žemaitiškė 2nd pile dwelling settlement, the paper seeks to present detailed analysis of the features and purpose of pile buildings. It has been established that Žemaitiškė 2nd pile dwelling settlement was inhabited the longest in the Late Neolithic period. This is confirmed by the radiological dates and the archaeological material from the settlement. The platforms on which the buildings rested were situated along the shore of former Lake Žemaitiškė in the place of a stream flowing out from the lake that falls into Lake Kretuonas. Dendrological studies have established that the buildings’ structures covered each other many times. The buildings and the fishing gear were side by side. Not only fish but also hunted game was used for food. The equipment designed for the production of tools, works or art, a large volume of ceramics and a dump near the pile dwellings indicate that this place was inhabited permanently rather than during the fishing period only. Thus, based on the latest archaeological and dendrological studies, it can be maintained that the pile dwellings that existed in the territory of Lithuania from the Late Neolithic period were places of permanent residence and work. An unambiguous answer to the question of the conditions that forced the inhabitants to erect pile dwellings is nonexistent. The economic-defensive and the natural factors must have played the greatest role. Fish was of great significance for the inhabitant’s nutrition. The conclusions of the stable isotope testing show permanent consumption of fish.

ISSN1392-0456
Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/933
Atnaujinta2018-12-17 11:20:03
Metrika Peržiūros: 9    Atsisiuntimai: 3