Ar buvo polinių gyvenviečių akmens amžiuje Lietuvoje?

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėAr buvo polinių gyvenviečių akmens amžiuje Lietuvoje?
Kita antraštėAre There Stone Age Pile Dwelling Sites in Lithuania?
AutoriaiGirininkas, Algirdas
LeidinyjeLituanistica . 2005, Nr. 2, p. 33-45
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTNeolitas; Ankstyvasis bronzos amžius; Polinė gyvenvietė; Narvos kultūra; Kultūrinis sluoksnis; Archeologiniai radiniai
ENNeolithic; Early Bronze Age; Pile dwelling; Narva Culture; Cultural layer; Artefacts
Santrauka / Anotacija

LTLietuvoje tyrinėta daug durpyninių akmens amžiaus gyvenviečių, kuriose neaptikta židinių, tačiau rasta daug medinių konstrukcijų: į ežerinį, lagūnų šlyną įkaltų smailintų kuolų, rąstų su iškaltomis skylėmis, įkartomis, su įvairiomis išskalomis, kapotų ir drožtų medienos dalių, nužievintų rąstelių, drožlių ir kt. Šalia tarsi miškas statmenai įkaltų kuolų aptinkami buitiniai šiukšlynai. Tai rodo, kad buvo gyvenama ežerų atabraduose ar buvusiose sekliose upių ištakose iš ežerų. Lietuvoje šiuo metu yra žinomos septynios polinės gyvenvietės. Kaip ir visame paskutiniojo apledėjimo galinių morenų ruože, neolite ir ankstyvajame bronzos amžiuje gyventojai buvusių ežerų bei lagūnų protakose statė polinius pastatus dėl maisto gavybos ir apsaugos. Polinės gyvenvietės buvo statomos ant virš vandens iškilusių platformų, kurias rėmė į ežerų ar lagūnų šlyną sukalti poliai. Tai patvirtina polių išsidėstymas išilgai ežerų pakrančių, radinių paplitimas apie polines gyvenvietes ir jų padėtis kultūriniame sluoksnyje.. Poliniuose statiniuose gyventa visais metų laikais, jie buvo svarbūs bendruomenei apsaugoti. Kai kuriuos jų nuo sausumos pusės skyrė tvoros ir grioviai. Lietuvos teritorijoje polinėse gyvenvietėse gyveno Narvos kultūros bendruomenės, kurių pagrindinė ūkinė veikla buvo žvejyba. Vakarų Lietuvos teritorijoje poliniais statiniais naudojosi ir Rutulinių amforų bei Virvelinės keramikos kultūrų, o šiaurės rytų Lietuvoje – Šukinės-duobelinės keramikos kultūros bendruomenės.

ENSeven pile dwelling sites are presently known in Lithuania. Similarly to the entire band of moraine from the last Ice Age and the Neolithic – Early Bronze Age, inhabitants built pile buildings at junctions of lakes and lagoons for the purposes of extracting food and protection. Pile dwelling sites were erected on platforms raised above water, which were built on poles pounded into soft clay of lakes and lagoons. This statement is confirmed by the pattern of poles along lake shores and the spread of finds about pile dwelling sites and their position in the cultural layer. The existence of pile dwellings is testified by the fact that no fireplaces are discovered in the dwelling sites and that large rubbish heaps are found beside pile buildings. Pile dwelling were inhabited year-round. Pile buildings were important in respect to a community’s safety. Some of them, e.g. the Žemaitiškė 1 dwelling site, were on the dry side protected by palisades and ditches. In the territory of Lithuania, communities of the Narva culture, whose economic activity was drawing to a close, lived in pile dwelling sites. This fact is confirmed by barriers for catching fish, fish pots, nets with floats and plummets, and individual fishing tools (fishing spears and hooks discovered beside the pile buildings). In the territory of western Lithuania, pile structures were used by Globular Amphora and Corded Ware Cultures and in north-eastern Lithuania by communities of Comb-Pit Ware Culture. [From the publication]

ISSN0235-716X, 2424-4716
Mokslo sritisArcheologija / Archaeology
Susijusios publikacijos
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/885
Atnaujinta2018-12-17 11:33:02
Metrika Peržiūros: 7    Atsisiuntimai: 3