Po migracijos į Lietuvą grįžusių vaikų ir paauglių psichologinė gerovė

LTMokslinėje literatūroje daugiausia analizuojamas emigracijos poveikis psichikos sveikatai. Lietuvoje daugėja į Lietuvą grįžtančių asmenų, todėl vis aktualesni tampa grįžusiųjų iš migracijos, repatriacijos tyrimai. Šiuo tyrimu siekta įvertinti vaikų ir paauglių, turinčių migracijos patirties ir dabar gyvenančių Lietuvoje, psichologinės gerovės ypatumus. Tyrime dalyvavo 549 11,8 m. amžiaus (nuo 9 iki 16 m.) vaikai ir paaugliai iš įvairių Lietuvos regionų, tarp kurių 89 buvo grįžę į Lietuvą po migracijos užsienyje. Psichologinės gerovės vertinimui naudotas Pasaulio sveikatos organizacijos gerovės indeksas (PSO-5). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad į Lietuvą po migracijos grįžusių vaikų psichologinė gerovė buvo panaši kaip ir tų, kurie neturėjo migracijos patirties, tačiau patyrė sunkumų, susijusių su lietuvių kalbos naudojimu mokykloje ir kitose situacijose. Moteriška lytis buvo susijusi su žemesniais psichologinės gerovės rodikliais į Lietuvą po migracijos grįžusiųjų grupėje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Psichologinė gerovė; Vaikai; Migracija; Raida; Adaptacija; Well-being; Children; Migration; Development; Adjustment.

ENLithuania has had a high emigration rates over the last several decades. However, there is a recent growing trend of repatriation to Lithuania after migration to various countries. Effects of mental health of migration among repatriated children and adolescents have not been studied previously. The aim of this study was to evaluate psychological well-being among children and adolescents, returned to Lithuania after migration experience and studying in schools in Lithuania. In total, 549 children and adolescents, 266 boys, aged 11.8 years on average (range 9–16) were recruited across different regions in Lithuania. Out of all participants 89 participants moved to Lithuania after living in a foreign country for prolonged period. We used WHO-5 well-being index for assessment of well-being. Additionally, we assessed adjustment and self-reported academic performance at school. We found no effect of migration on psychological well-being in our sample. More thorough analysis revealed gender-repatriation effect, as girls from repatriated group reported lower levels of well-being. The repatriation group also had more difficulties with Lithuanian language. [From the publication]

• 6-18 m. vaikų reprezentacinės ir klinikinės imčių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajų palyginimas su šeimos socialiniais, ekonominiais ir demografiniais veiksniais / Ilona Kajokienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2007, t. 36, p. 22-43.
• Epidemiological study of child and adolescent psychiatric disorders in Lithuania / Sigita Lesinskiene, Sigita Girdzijauskiene, Grazina Gintiliene, Dovile Butkiene, Dainius Puras, Robert Goodman, Einar Heiervang. BMC public health. 2018, 18, html.
• Grįžtamoji lietuvių emigracija: prielaidos, požiūriai, kontekstas / Justina Ražanauskaitė, Rūta Brazienė. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 285-297.
• Iš emigracijos grįžusių vaikų mokymosi problemų analizė / Asta Dičienė, Vitalija Bartuševičienė. Įžvalgos. 2022, 1, p. 44-53.
• Išsiskyrimo su tėvais patirtį turinčių vaikų psichologinio prisitaikymo sunkumai rizikos sankaupos požiūriu / Tomas Lazdauskas. Švietimas: politika, vadyba, kokybė. 2011, Nr. 1 (7), p. 19-28.
• Kauno miesto paauglių subjektyviai vertinamų gerovės rodiklių sąsajos su socialinėmis demografinėmis charakteristikomis COVID-19 karantino pirmosios bangos kontekste / Aušra Griciūtė. Visuomenės sveikata 2022, Nr. 2 (97), p. 71-82.
• Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių gerovės skirtumai / Aistė Pranckevičienė, Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė, Rasa Markšaitytė, Auksė Endriulaitienė, Laura Šeibokaitė. Visuomenės sveikata. 2015, Nr. 2 (69), p. 94-101.
• Lietuvos moksleivių pasitenkinimas gyvenimu: HBSC tyrimo rezultatai / Justė Lukoševičiūtė, Kastytis Šmigelskas. Sveikatos mokslai. 2019, t. 29, Nr. 4, p. 48-52.
• Paauglių emocinių ir elgesio sunkumų sąsajos ir pokyčiai per trejus metus : amžiaus ir lyties ypatumai / Oksana Malinauskienė, Rita Žukauskienė. Psichologija. 2007, t. 35, p. 19-31.
• Paauglių psichologinės sveikatos vertinimas vykdant tiriamąją ir prevencinę veiklą mokykloje / Ala Petrulytė, Virginija Guogienė. Pedagogika. 2017, 126, p. 99-114.
• Tėvų išvykimo dirbti į užsienį įtaka vaikų socializacijai / Irena Leliūgienė, Liudmila Rupšienė, Loreta Plavinskienė. Specialusis ugdymas. 2005, Nr. 1 (12), p. 35-44.
• Vaikų poreikių tenkinimas ir psichosocialinis prisitaikymas tėvams išvykus iš Lietuvos / Marija Giedraitytė, Tomas Lazdauskas, Rasa Zabarauskaitė. Visuomenės sveikata. 2010, Nr. 2 (49), p. 83-94.
• Vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai kintamieji / Živilė Šarakauskienė, Albinas Bagdonas. Psichologija. 2011, t. 44, p. 7-21.