Vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai kintamieji

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai kintamieji
Alternative Title:
Predictors of older schoolchildren's psychological well-being
In the Journal:
Psichologija. 2011, t. 44, p. 7-21
Notes:
Reikšminiai žodžiai: Asmenybės bruožai; Kontrolės lokusas; Mokiniai; Psichologinė gerovė; Sociodemografiniai kintamieji; Locus of control; Personality traits; Psychological well-being; Schoolchildren; Sociodemographic variables.
Keywords:
LT
Asmenybė / Personality; Kontrolės lokusas; Mokiniai / School students; Psichologinė gerovė; Sociodemografiniai kintamieji.
EN
Locus of control; Personality traits; Psychological well-being; Sociodemographic variables.
Summary / Abstract:

LTVis daugėjant paauglių psichinių sutrikimų, kyla susidomėjimas mokinių psichologine gerove. Atliktas tyrimas siekia užpildyti šios imties psichologinės gerovės tyrimų trūkumą ir praplečia supratimą, kokie yra Lietuvos vyresnių klasių mokinių psichologinės gerovės prognostiniai veiksniai. Buvo ištirti Lietuvos vyresniųjų klasių mokinių psichologinės gerovės matmenys (savęs priėmimas, gyvenimo tikslas, aplinkos kontrolė, asmeninis augimas, teigiami santykiai su kitais, autonomija) ir, apklausus 655 Lietuvos mokinius iš 21 bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo mokyklos, nustatyta, kad vyresnių klasių mokinių psichologinė gerovė nepriklauso nuo šeimos sudėties, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo popamokinėje veikloje. Griežtos išvados dėl lyties, amžiaus, ekonominių išteklių ir psichologinės gerovės nepriklausomybės daryti negalima. Vaikinų aplinkos kontrolės, gyvenimo tikslo ir savęs priėmimo matmenų įverčiai didesni už merginų, 18 m. mokinių asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo įverčiai didesni už jaunesnių, o mokinių iš tėvų gaunamos pajamos smulkioms išlaidoms nebuvo susijusios su šiais dviem psichologinės gerovės matmenimis. Sėkmingesnis mokymasis reikšmingai prognozavo didesnius autonomijos, asmeninio augimo ir gyvenimo tikslo skalių įverčius. Asmenybės kintamieji stipriau nei sociodemografiniai prognozavo mokinių psichologinę gerovę. Šiame tyrime analizuoti sociodemografiniai ir asmenybės prognostiniai kintamieji paaiškina tik nedidelę dalį psichologinės gerovės matmenų dispersijos. Ateities tyrimuose reikia ieškoti kitų prognostinių kintamųjų, kurie paaiškintų likusią didesnę dispersijos dalį.

ENWith the number of teenagers’ mental disorders increasing, there arises an interest in pupils’ psychological wellbeing. The study aims to fill the gap in the research of psychological wellbeing of this sample and expands the understanding of the prognostic factors of psychological wellbeing of Lithuania’s senior pupils. The dimensions of psychological wellbeing of Lithuania’s senior pupils were investigated (self-reception, the purpose of life, environment control, personal growth, positive relations with others, autonomy) and, having interviewed 655 Lithuanian pupils from 21 general education and vocational training schools, the study established that the psychological wellbeing of senior pupils does not depend on the family structure, their place of residence, and participation in after-school activities. We cannot draw a definite conclusion regarding independency of gender, age, economic resources and psychological wellbeing. The values of boys’ environment control, purpose of life and self-reception dimensions exceed those of girls; the values of personal growth and purpose of life of pupils aged 18 exceed those of younger pupils, and pocket money received by pupils from their parents were not related to these two dimensions of psychological wellbeing. More successful learning significantly predicted greater values of autonomy, personal growth and purpose of life. Personality-related variables more strongly than socio-demographic ones predicted the psychological wellbeing of pupils. Socio-demographic and personality-related prognostic variables analysed in this study explain only a small part of dispersion of the dimensions of psychological wellbeing. Future studies should search for other prognostic variables that explained the remaining larger part of dispersion.

ISSN:
1392-0359; 2345-0061
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/33124
Updated:
2018-12-17 13:06:52
Metrics:
Views: 29    Downloads: 11
Export: