Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė versus patyrimas ir emocija

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Genealogija XIX amžiuje: prievolė ir priemonė versus patyrimas ir emocija
Alternative Title:
Genealogy in the 19th century: obligation and means, versus experience and emotion
In the Journal:
Bibliotheca Lituana. 2019, 6, p. 167–184. Genealogija ir lokalinė istorija
Keywords:
LT
19 amžius; Bajorai; Bajorystės legitimacija; Bajorystės patvirtinimas; Dienoraštis; Dienoraštis – atsiminimai; G. Giunterytė-Puzinienė; Gabrielė Giunterytė-Puzinienė; Genealogija; Genealoginiai medžiai ir schemos; Genealoginė savimonė; Giminės medžiai; Heraldika; 19 amžius; 19 amžius.
EN
19th Century; Affirmation of nobility; Diary; Diary-memoir; Families trees; G. Giunterytė-Puzinienė; Gabrielė Giunterytė-Puzinienė; Genealogical self-awareness; Genealogical trees and schemes; Genealogy; Noblemen; The Genealogy; The Heraldry; The Lithuanian XIX c. history; The legitimacy of nobility.
Summary / Abstract:

LTLenkijos ir Lietuvos valstybės trečiasis padalijimas neišvengiamai turėjo reikšmingą poveikį visuomenei įvairiose gyvenimo srityse. Nauja santvarka, mentalinis ir kultūrinis klodas glaudžiai siejosi su privalomu bajorystės verifikacijos ir legitimacijos procesu, genealoginiu mąstymu. XIX a. įvyko genealoginių šaltinių kūrimo sprogimas. Viena vertus, didžiąją dalį šių šaltinių galima įvardyti kaip prievolę ir priemonę užsitikrinant kilmingo asmens statusą visuomenėje ir iš to išplaukiančias privilegijas. Kita vertus, kai kurie genealoginiai šaltiniai atskleidžia ir kitą, neformaliąją, pusę, t. y. patyrimą ir emociją, individualų santykį su giminės nariais, ir šį ryšį grindžiančias kategorijas. Straipsnyje analizuojami XIX a. bajorijos genealoginiai medžiai ir schemos, kilmės patvirtinimo dokumentai, taip pat genealoginiu aspektu plačiau nagrinėjamas Gabrielės Giunterytės-Puzinienės dienoraštis – atsiminimai „Vilniuje ir Lietuvos dvaruose“. [Iš leidinio]

ENGenealogy and genealogical self-awareness were very important elements of the frame of a noble society’s fortress in the 19th century. The analysis of some genealogical trees, schemes, etc. and the diary-memoir of a noble woman Gabrielė Giunterytė-Puzinienė showed several genealogical aspects treasured by nobles. Family members who were high-ranking soldiers, patrons, or belonged to the clergy were treated very respectfully. Having a wide net of family ties and high-status relatives were a remarkable tool for showing ones family’s origin and position in the society. Wealth played an important role as well. Various official and legal documents, individual contemplations, memories and memoirs of other persons or armorials created by Szymon Okolski and Bartosh Paprocki served as remarkable sources for keeping the genealogical memory of families alive. Genealogical trees, schemes etc. could be treated as more reliable sources for genealogical self-awareness because of the elimination of the subjective viewpoint, as we can face it in the abovementioned diary. Nevertheless, the Giedraitis Family case negated this statement. G. Giunterytė-Puzinienė’s diary-memoir is an extraordinary source for exploring genealogical identity. Genealogy is a vivid and detailed story in this book. One can smell, hear, and touch it. Collective holidays, events, and various forms of recreation became tools for strengthening the genealogical self-awareness and family memory. [From the publication]

DOI:
10.15388/BiblLita.2018.VI.10
ISBN:
9786094599163
ISSN:
2424-3477; 2424-4422
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85398
Updated:
2021-03-01 13:59:29
Metrics:
Views: 19    Downloads: 8
Export: