Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė : politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: politika ir visuomenė vėlyvaisiais Viduramžiais
Authors:
Petrauskas, Rimvydas
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija : 2017.
Pages:
447 p
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Sąvokos, idėjos, pagrindai — Vėlyvųjų Viduramžių Europa ir LDK visuomenės ir kultūros raida — Tyrimo prielaidos — Viduramžiai, vėlyvieji Viduramžiai — Lietuva vėlyvųjų Viduramžių Europoje — Atrandant protėvius: genealoginio mąstymo prielaidos ir užuomazgos Lietuvoje — Miglotos ištakos — Dinastijos genealoginės tradicijos gimimas — Tarp atminties ir fikcijos: genealogija ir pokyčiai kilmingųjų giminės sampratoje — Genealogija kaip įrodymas: bajorystė ir žemėvalda — Lietuvių kilmės iš romėnų teorija: socialiniai ir istoriografiniai aspektai — Romėniška teorija ir istoriškumas — Kodėl Roma? — Didikų kilmė ir istorijos pradžia — Pasakojimo konstrukcija ir paskirtis — Laisvi valstiečiai, laisvi bajorai, laisvas valdovas: laisvės sąvoka ankstyvuosiuose LDK šaltiniuose — Valstiečiai ir laisvė išeiti — Bajorai – laisvi pavaldiniai ir jų privilegijos — Laisvasis ponas ir didžiojo kunigaikščio suverenumo tradicija — Valdovai, politika, problemos — Vienas karalius ir du bandymai: karalystės projektai Viduramžių Lietuvoje — Karaliaus titulas — Tarptautinis kontekstas — Tęstinumo problema — Karališkas išskirtinumas — Užmirštas karalius: Mindaugas LDK visuomenės savimonėje — „Nurašyta“ istorija — Genealoginės sąmonės paradoksas — Naujos tradicijos kūrimas — Gediminaičių dinastijos idėja — Istorinės sąmonės kaita ir Mindaugo atradimas — Lietuviai anno domini 1262: kodėl buvo nukirsdintas Mazovijos valdovas Siemovitas? — Kariaunos — Veikėjai — Žygiai — Įvykis — Gediminaičiai, Algirdaičiai, Jogailalclai – stirps regia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje — Dinastijų formavimasis Lietuvoje — Stirps regia požymiai — Dinastijos vardynas ir ženklas — Dinastinė politika — Nuo Gedimino prie Jogailos giminės — Gediminaičių pasaulis: tarptautinės politikos ir diplomatinės veiklos formos ir galimybės —Krikščionys ir pagonys: tarptautinė politika XIV a.? — Penkeri Lietuvos valdovų diplomatijos metai — Tolima bičiulystė: asmeniniai Vokiečių ordino pareigūnų ir Lietuvos valdovų santykiai — Didysis kunigaikštis ir maršalas — Didysis kunigaikštis ir komtūras — Tragiška bičiulystės atomazga — Taika karo epochoje — Valdovas ir jo karūna: neįvykusios Vytauto karūnacijos aplinkybės — Trys karūnacijos bandymai? — Karūnacijos idėja ir galimybės — Dingusios karūnos istorijos — Tarp kivirčų ir sutarimų: socialinės ir politinės Liublino unijos prielaidos — Viena iš daugelio ir išskirtinė — Valdovų unija — Unija – tai lenkai ir lietuviai — Diduomenė, visuomenė, struktūros — Riteriai Viduramžių Lietuvoje — Vėlyvųjų Viduramžių riterija — Riterių kultūra didžiojo Lietuvos kunigaikščio dvare — Miles strenuus terminas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV a. — Priedas: LDK didikai su riterio titulu 1400-1510 m. — Tarp riteriško mobilumo ir indigenato: svetimšaliai riteriai Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvare — Titulas ir valdžia: LDK didikų savimonės pokyčiai vėlyvaisiais Viduramžiais — Kaip išreikšti išskirtinumą: nauji didikų vardai — Imperijos kunigaikščiai ir grafai — Didikų titulai ir dinastijos valdžia — „Jei bajoras iš pono dvarą išsitarnautų“: feodalinės teisės apraiškos LDK — Feodaliniai ryšiai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų visuomenėje — Ius feodali sąvoka XV ir XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dokumentuose — Didikas ir patronas: LDK diduomenės ankstyvosios bažnytinės fundacijos — Didiko fundacija — Du fundacijų tipai — Didikų patronatas — Bažnyčia ir didikų valda — Priedas: LDK didikų fundacijos 1410-1500 m. — Skelbiamą tekstų šaltiniai — Rinktinė bibliografija — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Gediminaičiai (Gediminas dynasty, Gediminids); Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Mindaugas, apie 1200-1263, Lietuvos karalius; Vytautas Didysis, 1350-1430, Lietuvos didysis kunigaikštis (Vytautas the Great); 13 amžius; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Baltarusija (Belarus); Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Ukraina (Ukraine); Genealogija. Heraldika / Genealogy. Heraldry; Socialinė struktūra / Social structure; Bajorai. Didikai. Valdovai / Gentry. Nobles. Kings.
Summary / Abstract:

LTKnyga ši - apie tai, ko nepastebėjo ar nenorėjo pastebėti XVI a. pradžios Lietuvos diduomenės lyderis, kancleris ir Vilniaus vaivada Albertas Goštautas savajame šiaip jau gilaus suvokimo persmelktame kūrinyje apie Lenkijos ir Lietuvos santvarkos skirtumus. Taigi kalbėsime ne apie tai, kas išliko pagal senus papročius, o apie "kokius nors pasikeitimus" - besikeičiančią politiją, tai yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) politinę bendruomenę. Ši bendruomenė nebuvo gausi, ją sudarė viešpataujanti giminė ir su šia įvairiais ryšiais susiję kunigaikščiai bei didikai. Tik ilgainiui prie jos prisišliejo platesnė bajorija ir turtingesni miestiečiai. Per keletą šimtmečių politiją smarkiai pasikeitė, tačiau šaltiniuose bergždžiai ieškotume tų pokyčių refleksijos. Galbūt iš dalies todėl, kad kito visuomeninės ir politinės formos bei struktūros, o tuo tarpu asmenų grupės iš kartos į kartą naujose sąlygose gyveno įprastu socialiniu ritmu. Nepaisant to, kad vyravo įsitikinimas apie "senovės" ir tradicijos galią, Viduramžių žmonės gana lengvai priimdavo pokyčius. Lietuvos christianizacija, bajorijos papročių ir kalbos kaita, valstiečių įbaudžiavinimas daugiau jaudino ideologizuotus XIX ir XX a. istorikus, o ne XIV ar XV a. žmones. Bet iš laiko nuotolio žvelgiančiam istorikui į akis krinta būtent pokyčiai. Jų būta daug ir įvairių. Visų pirma neįtikėtinai pakito šalies geografija - per kelias kartas iš palyginti nedidelio Mindaugo laikų politinio darinio išaugo didvalstybė, kurios ribų niekas tiksliai nežinojo.Tos šalies valdovai kariavo ir derėjosi dėl karūnų, krikšto ar taikos, didikai tapo pagoniškais riteriais (gal todėl taip nesunkiai Manvydas tapo Albertu, o Minigaila Mykolu), visi kartu įtvirtino savo politinę bendruomenę tarp krikščioniškų valstybių, perėmė naujos civilizacijos pamatines sampratas ir kategorijas, tik užmirštą praeitį teko išgalvoti. Ši šalis vadinama istorinės tradicijos įtvirtintu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavadinimu, o dešimt metų trukęs krikščioniškos karalystės laikotarpis iškyla kaip tam tikras atskaitos taškas, paralelė ar atmintis. LDK istorija ir pagoniškuoju, ir krikščioniškuoju periodais suvokiama kaip vėlyvųjų Viduramžių Europos dalis. Viduramžiais nebūta tautinių valstybių, todėl nacionaliniai rėmai nėra pakankami interpretuojant tų laikų įvykius ir procesus. Tokia prieiga pagrindžiama pirmame knygos tekste. Chronologiškai dėmesys labiau krypsta į XV ir XVI a. - ne tik dėl gausiau išliekančių šaltinių, bet pirmiausia dėl to, kad tuo metu ir vyko didžiausios permainos. Knygoje nagrinėjami ir aprašomi politiniai ir socialiniai Viduramžių Lietuvos reiškiniai - dinastinio valdymo įtvirtinimas, pagonių valdovų diplomatinės veiklos sąlygos ir galimybės, istorinės ir genealoginės sąmonės atsiradimas, laisvės sampratos įvairovė, riteriško gyvenimo formų sklaida ir kt. Tikrinami paplitę tradiciniai istorijos siužetai ir istoriografijos teiginiai - ar valstiečiams įbaudžia- vinimas reiškė laisvės praradimą, kiek Lietuvoje būta vakarietiškos riterių kultūros ir feodalizmo, ar tikrai Lietuvos valdovai ir Ordino riteriai buvo nesutaikomi priešai, o europiniai diduomenės titulai atsirado tik kaip užsienio dinastų galios ir lietuvių didikų tuštybės išraiška?.Knyga yra teminis istorinių studijų rinkinys, kurio tekstai tęsia, plėtoja, nauja problematika papildo vienas kitą. Kai kurių siužetų motyvai vis atsikartoja, nes juk kaip papasakosi apie romėnišką kilmės teoriją nesugrįžęs prie genealoginio mąstymo prielaidų? Knygon sudėtos studijos priklauso tam tikrai tyrimų ar, plačiau imant, istorinio pažinimo tradicijai. LDK istorija senokai tapo tarptautinės medievistikos tema. Kelios istorikų kartos (Oskar Halecki, Henryk Łowmiański, Zenonas Ivinskis, Juliusz Bardach, Edvardas Gudavičius, Stephen C. Rowell, Robert Frost ir kt.) įpratino LDK praeitį matyti ir mąstyti kaip integralią Europos istorijos dalį. Iš kitos perspektyvos LDK istoriografiją praturtino europinės medievistikos veikalai (Werner Paravicini, Hartmut Boockmann), savitai atskleidę senosios Lietuvos padėtį krikščioniškoje Europoje. Bendresne metodologine prasme požiūrį į europinius Viduramžius formavo XX a. pirmosios pusės epochiniai veikalai - olando Johano Huizingos Viduramžių ruduo ir prancūzo Marco Blocho Feodalinė visuomenė. Tyrimų metodologijos ir problematikos požiūriu svarbių impulsų suteikė vokiečių medievistų mokykla, derinusi asmenų ir struktūrų istorijos prieigas (Gerd Tellenbach, Karl Schmid, Otto Gerhard Oexle) bei naujoji politinė ir socialinė (vėlyvųjų) Viduramžių istoriografija (Robert Bartlett, Jacques Le Goff, Bernard Guenėe, Peter Moraw, Johannes Fried, Henryk Samsonowicz). [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Viduramžiai; Genealogija; Dinastijos; Valdovai; Valdymas; Politika; Socialinė struktūra; Didikai ir magnatai; Visuomenė; Mindaugas; Gediminaičiai; Jogailaičiai (Jagiellonian dynasty); Vytautas; Karūnacija; Unija; Riteriai; Middle Ages; Genealogy; Dynasties; Rulers; Governance; Politics; Social structure; Nobility; Society; Mindaugas; Gediminaičiai; Jagellon dynasty; Vytautas; Coronation; Union; Knights.

ISBN:
9786098163124
Subject:
Istorija / History
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/78949
Updated:
2022-01-13 18:11:04
Metrics:
Views: 232
Export:
Download