Kas yra filosofija?

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kas yra filosofija?
Publication Data:
Vilnius : Strofa, 2001.
Pages:
189 p
Notes:
Vardų rodyklė.
Contents:
Vietoj įžangos / Naglis Kardelis — 1. Pirmasis žingsnis į filosofiją — 2. Filosofija ir klausimas. Žmogaus neaiškumas sau pačiam ; Kodėl žmogus yra klausianti būtybė? ; Klausimas ir transcendencija; Kasdienis klausimas ; Pažintinis klausimas ; Egzistencinis klausimas ; Filosofinis klausimas ; Atsakymai į filosofinius klausimus ; Filosofinis klausimas ir kiti klausimų tipai — 3. Filosofijos prasmė. Jos vieta žmogaus pasaulyje. Dviprasmiška filosofijos padėtis žmogaus pasaulyje ; Filosofija ir sofistika ; Filosofija ir kultūra ; Kultūra ir panhoministinė iliuzija ; Filosofiją kaip kultūros peržengimas ; Filosofo vieta žmogaus pasaulyje — 4. Filosofija ir religija. Bendros pastabos ; Filosofijos ir religijos santykis Rytų kultūroje ; Filosofijos ir religijos santykiai senovės Graikijoje ; Filosofijos ir religijos santykiai krikščioniškaisiais viduramžiais ; Apie tolesnę religijos ir filosofijos santykio raidą ; Religijos specifika ; Filosofijos specifika ; Filosofija ir religija pasaulio akivaizdoje ; Filosofijos ir religijos panašumai — 5. Filosofija ir menas. Filosofijos ir meno byla ; Platoniškoji meno samprata ; Platoniškojo požiūrio j meną kritika ; Meno kūrinio esmės aptartis ; Filosofo ir menininko būsenos panašumai ir skirtumai ; Filosofija ir kitos meno rūšys ; Apibendrinančios pastabos apie filosofijos ir meno santykį —6. Filosofija ir mokslas. Įprastinis požiūris į filosofijos ir mokslo santykį ; Filosofija ir mokslas antikoje ; Situacija viduramžiais ; Situacija naujaisiais amžiais ; Mokslinio pažinimo specializacija ; Specializacijos pobūdis filosofijoje ; Filosofija ir metodas ; Matematikos vaidmuo moksliniame pažinime ; Pirmas esminis filosofijos ir mokslo skirtumas ; Eksperimento vaidmuo moksle ; Filosofijos santykis su gamta ; Pavojai, glūdintys moksliniame pažinime. Filosofijos vaidmuoapribojant šio pažinimo pretenzijas ; Keletas išvadų ; Filosofijos ir mokslo panašumai ; Baigiamosios išvados — 7. Filosofinė būsena ir jos pavidalai. Slaptasis ir viešasis filosofijos gyvenimas ; Platonas apie ikifilosofinę būseną ; Platoniškojo "šešėlių" pasaulio prasmė ; Žingsnis į filosofinę būseną ; Mąstymo vaidmuo ; Pavojai, glūdintys blyksnyje ; Filosofo kelias ; Blyksnio įprasminimas ; Filosofinių būsenų įvairovė ; Apie nuostabą ; Apie tikėjimą ; Apie netikrumą ; Apie baimę ; Bendra filosofinės būsenos pavidalų aptartis ; Filosofinė būsena ir jausmai — 8. Filosofija ir istorija. Filosofijos istorija. Filosofinė būsena ir viešasis filosofijos gyvenimas ; Istorija ir istoristika ; Istorija ir tradicija ; Istoristinė filosofijos samprata ; Istoristinio požiūrio prielaidos ; Filosofija kaip tradicijos sklaida ; Filosofijos pastovumo priežastys ; Filosofijos kitimo priežastys ; Du požiūriai į filosofijos istoriją — Vardų rodyklė.
Keywords:
LT
Filosofijos samprata; Filosofinis klausimas; Kultūros filosofija; Religijos filosofija; Meno filosofija; Mokslo filosofija.
EN
Conception of philosophy; Philosophical question; Philosophy of culture; Philosophy of religion; Philosophy of art; Philosophy of science.
Summary / Abstract:

LTKlausimą, kas yra filosofija, patys filosofai laiko vienu autentiškiausių ir sunkiausiai atsakomų filosofinių klausimų. Kiekvienas didis mąstytojas paprastai turi savą atsakymą ir savą filosofijos viziją. Turi ją ir Arvydas Šliogeris, žymiausias ir originaliausias lietuvių filosofas, kurio darbų vertę tinkamai pajėgs jvertinti, regis, tik ateities kartos. Knyga, kurią jūs laikote, yra įvadas į Arvydo Šliogerio filosofiją, nes nėra ir negali būti anoniminės filosofijos ar įvado į anoniminę filosofiją. Nėra ir anoniminio atsakymo į klausimą, kas yra filosofija. Griežtai kalbant, nėra netgi jokio įvado į filosofiją, o tik niekada nesibaigiantis vedimas į filosofiją. Tai nuostabi kelionė ir, tiesą sakant, būtų labai liūdna, jeigu ji kada nors pasibaigtų. Arvydo Šliogerio filosofija remiasi analogija tarp regėjimo kūno akimis ir matymo proto žvilgiu, tarp to, ką filosofas vadina mąstančiu matymu ir matančiu mąstymu. Be kitų dalykų, ši nuostata reiškia, kad visumą pajėgiame teoriškai regėti tik iš konkretaus požiūrio taško, o ne iš visų įmanomų požiūrio taškų. [...]. [Iš Įvado]

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/85337
Updated:
2020-12-09 19:01:33
Metrics:
Views: 177
Export: