Lietuvos individualaus konstitucinio skundo modelio privalumai ir trūkumai

LTStraipsnyje nagrinėjami pagrindiniai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir ordinarinės teisės aktuose įtvirtinti konstitucinio skundo modelio elementai: individualaus konstitucinio skundo objektai; subjektai, turintys teisę kreiptis su individualiu konstituciniu skundu, ir individualių konstitucinių skundų srautą mažinantys filtrai. Straipsnyje siekiama išanalizuoti šiuos elementus reglamentuojantį teisinį reguliavimą ir atskleisti jo privalumus ir trūkumus. Straipsnyje prieita prie išvados, kad Lietuvoje įtvirtintas siauro dalyko konstitucinio skundo modelis turėtų būti vertinamas teigiamai. Konstituciniam Teismui suteikus galimybę naikinti bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, būtų pernelyg išplėstos Konstitucinio Teismo galios kitų teisminės valdžios institucijų atžvilgiu ir sukurtų įtampą tarp teismų. Vis dėlto tokia konstitucinio skundo rūšimi suteikiama galimybė ginti pažeistas teises yra gana ribota, todėl šį trūkumą bent iš dalies būtų kompensavęs individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo derinimas su kitų subjektų, turinčių teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, rato išplėtimu.Atsižvelgiant į Konstitucijoje pavartotą talpią formuluote „kiekvienas asmuo“, logiška manyti, kad į subjektų, galinčių kreiptis į Konstitucinį Teismą su individualiu konstituciniu skundu, ratą patenka ne tik fiziniai, bet ir juridiniai asmenys, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kitų valstybių piliečiai, asmenys be pilietybės ir kt. Priešingu atveju šiam ratui apibrėžti būtų pasirinkta žmogaus arba piliečio sąvoka. Aptakios „kiekvieno asmens“ formuluotės pasirinkimas Konstitucijoje laikytinas konstitucinio skundo modelio privalumu, nes neužkerta kelio skirtingų kategorijų subjektams ginti savo teisių Konstituciniame Teisme. Lietuvos individualaus konstitucinio skundo modelyje įtvirtintos trys nepagrįstų individualių konstitucinių skundų srautą mažinančios priemonės (filtrai): reikalavimas, kad pareiškėjo, bet ne trečiojo asmens, teisės ir laisvės būtų pažeidžiamos Konstitucijai prieštaraujančiu teisės aktu; visų teisinės gynybos priemonių išnaudojimas; 4 mėnesių skundo padavimo terminas po paskutinės instancijos, sprendusios bylą, galutinio sprendimo. Šių priemonių įtvirtinimas konstitucinio skundo modelyje neabejotinai laikytinas konstitucinio skundo modelio privalumu, nes padeda valdyti nepagrįstų, pasikartojančių, potencialiai nesėkmingų skundų srautą. Vis dėlto nacionalinio konstitucinio skundo modelio trūkumu galima įvardyti tai, kad jame nebuvo įtvirtinta kai kurių Europos valstybėse pasiteisinusių išimčių iš šių filtrų. Lietuvos konstitucinio skundo modelyje taip pat nebuvo įtvirtintas reikalavimas, kad skundą pagal nustatytus reikalavimus galėtų parengti advokatas; taip pat kreipimosi apmokestinimo reikalavimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individualus konstitucinis skundas; Konstitucinis Teismas; Konstitucinės justicijos modelis; Individual constitutional complaint; Constitutional Court; Constitutional justice model.

ENThis article analyses the main elements of the model of individual constitutional complaint enshrined in the Constitution of the Republic of Lithuania and in the ordinary legislation. These elements are: objects of individual constitutional complaint; subjects entitled to lodge individual constitutional complaint and filters, which reduce the flow of individual constitutional complaints. This article aims to reveal the legal framework regulating these elements and to identify its advantages and disadvantages. This article concludes that the normative constitutional complaint model established in Lithuania should be viewed positively. The possibility to overturn decisions of courts of general jurisdiction would extend the powers of the Constitutional Court over other judicial authorities and create tensions between courts. However, the possibility to defend violated rights by this type of complaint is rather limited. Therefore, this deficiency would be at least partially compensated by extension of the circle of other subjects entitled to apply to the Constitutional Court. Taking into account the concept of "every person" used in the Constitution, it is logical to assume that not only natural persons, but also legal persons, citizens of the Republic of Lithuania and citizens of other states, stateless persons, etc. fall within the circle of subjects which may apply to the Constitutional Court with an individual constitutional complaint. Otherwise, the term “person” or “citizen” would be chosen to define this circle.The consolidation of a concept of “every person” in the Constitution should be viewed positively as not preventing different categories of subjects from defending their rights in the Constitutional Court. The Lithuanian individual constitutional complaint model contains three measures, which reduce the flow of individual constitutional complaints (filters): the requirement that the rights of petitioner, but not of a third party, would be violated by an unconstitutional legal act; exhaustion of other legal remedies; time-limit for application (constitutional complaint may be submitted within 4 months after the final decision). The establishment of these measures in the constitutional complaint model is undoubtedly necessary as it helps to control the flow of unjustified, repetitive, potentially unsuccessful complaints. However, the national individual constitutional complaint model does not include some exceptions to these filters, that have proved their worth in other European countries. The Lithuanian constitutional complaint model also did not establish the obligation to be legally represented and the requirement to pay the court fees for proceedings before the Constitutional court. [From the publication]

• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Individual access to constitutional justice in Lithuania: the potential within the newly established model of the individual constitutional complaint / Ingrida Daneliene. Revista de Derecho Político 2021, 111, p. 281-312.
• Individual constitutional complaints in Lithuania: an effective remedy to be exhausted before applying to the european court of human rights? / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Baltic journal of law & politics. 2022, Vol. 15, Nr. 1, p. 1-30.
• Individualių konstitucinių skundų dėl baudžiamojo proceso teisės (ne)priimtinumo praktika Lietuvoje / Ramūnas Jurgaitis. Jurisprudencija 2021, Nr. 28 (2), p. 365-385.
• Individualus konstitucinis skundas kaip veiksmingas žmogaus teisių apsaugos ir konstitucionalizmo plėtros instrumentas / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2015, t. 96, p. 201-224.
• Konstitucijos dvasia / Egidijus Kūris. Jurisprudencija. 2002, Nr. 30 (22), p. 16-31.
• Konstitucinės justicijos ištakos Lietuvoje / Juozas Žilys. Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvidešimtmetis: patirtis ir iššūkiai / sudarė Egidijus Kūris ir Elena Masnevaitė ; mokslinis redaktorius Egidijus Kūris. Klaipėda: Druka, 2012. P. 29-53.
• Konstitucinės justicijos procesas Lietuvoje : optimalaus modelio paieška : disertacija / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Vilnius, 2017. 1 pdf (536 p.).
• Konstitucinio Teismo nutarimų padariniai laiko aspektu / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2019, t. 112, p. 70-90.
• Protection of vulnerable groups in the jurisprudence Constitutional Court of Lithuania / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Przegląd prawa konstytucyjnego 2022, 3 (67), p. 267-279.
• Teisės aktų konstitucingumo patikros objektai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2020, t. 116, p. 72-91.
• Veiksmingo žmogaus teisių apsaugos įrankio link: individualaus konstitucinio skundo modelio pasirinkimas ir šiam institutui tenkantys iššūkiai / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Kelyje su Konstitucija: recenzuotų mokslinių straipsnių rinkinys / mokslinis redaktorius Bronius Sudavičius. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2022. P. 317-339.