Teisės aktų konstitucingumo patikros objektai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje

LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo atliekamos teisės aktų konstitucingumo patikros objektai. Straipsniu siekiama atskleisti Konstitucinio Teismo oficialiosios konstitucinės doktrinos raidą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 ir 105 straipsniuose įtvirtintų konstitucingumo objektų klausimu (pagal straipsnyje išskirtus šios doktrinos pjūvius), bei tolesnes šio instituto raidos perspektyvas, inter alia, atsižvelgiant į 2019 m. priimtą Konstitucijos pataisą dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo. Lietuvos konstitucinės kontrolės modelyje Konstitucinio Teismo atliekamos konstitucingumo patikros objektai yra: Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai, vykdomosios valdžios teisės aktai, t. y. tik aukščiausių valstybės valdžios institucijų priimti aktai. Teismo konstitucingumo patikros objektų spektrui nepriklauso ministrų, kitų valdymo institucijų, vietos savivaldos teisės aktai. Lietuvoje įtvirtinus individualaus konstitucinio skundo institutą konstitucingumo patikros objektų sąrašas taip pat nebuvo išplėstas. Konstitucinio Teismo kompetencija teisės aktų konstitucingumo kontrolės objektų aspektu yra optimali, nes Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus vertinti tik aukščiausios teisinės galios teisės aktų konstitucingumą, kitokiu atveju Konstitucinio Teismo kompetencija būtų pernelyg išplėsta ir pernelyg apkrautų Teismą darbu. Esant lakoniškoms Konstitucijos 102 ir 105 straipsnių formuluotėms, Konstituciniam Teismui teko pačiam formuluoti plačią oficialiąją konstitucinę doktriną, atskleidžiančią, kokių įstatymų ir kitų teisės aktų atitiktį Konstitucijai gali tirti Konstitucinis Teismas.Tai, kad Konstitucijoje expressis verbis nėra paminėti straipsnyje aptarti teisės aktų konstitucingumo patikros objektai, gali atrodyti kaip konstitucinio reguliavimo spragos, tačiau Konstitucija, kitaip nei ordinarinė teisė, neturi spragų. Konstitucijoje neįmanoma sureguliuoti visko. Konstitucinio Teismo suformuluotą oficialiąją konstitucinę doktriną jo teisės aktų konstitucingumo patikros objektų klausimu galima sugrupuoti šiais pjūviais: 1) pagal jų teisinę galią; 2) pagal jų priėmimo ir paskelbimo būdą; 3) pagal jų (įsi)galiojimo laiką; 4) pagal Konstitucinio Teismo ex officio ir teisinio reguliavimo spragų tyrimo ribas. Konstitucinio Teismo oficialiosios doktrinos formavimas – tęstinis procesas, vykstantis byla po bylos, nuosekliai plėtojant ankstesniuose aktuose pateiktas konstitucinių nuostatų interpretacijas ir atskleidžiant naujus Konstitucijoje nustatyto reguliavimo aspektus. Konstitucijos aiškinimas Konstituciniam Teismui nagrinėjant vis naujas bylas yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas, todėl ir doktrina konstitucingumo kontrolės objektų klausimu niekada nebus visiškai baigta. Artimiausiais metais naują impulsą šios doktrinos formavimui suteiks individualaus konstitucinio skundo institutas. Nors nagrinėdamas individualius konstitucinius skundus Konstitucinis Teismas žengia tik pirmuosius žingsnius, tačiau pirmuosius konstitucingumo kontrolės objektų doktrinos elementus individualaus konstitucinio skundo kontekste Konstituciniam Teismui jau teko formuluoti ir sprendžiant šių skundų priimtinumo klausimus bei nagrinėjant kitų subjektų pateiktus prašymus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucinis Teismas; Teisės aktų konstitucingumo patikros objektai; Individualus konstitucinis skundas; Constitutional Court; Objects of verification of the constitutionality of legal acts; Individual constitutional complaint.

ENThis article analyzes the objects of verification of the constitutionality of legal acts in the Constitutional Court of the Republic of Lithuania. This article aims to reveal the development of the official constitutional doctrine of the Constitutional Court on the issue of objects (according to the different breakdowns of this doctrine highlighted in the article) of verification of the constitutionality of legal acts, which are entrenched in the Articles 102 and 105 of the Constitution of the Republic of Lithuania, and the further development of this institute inter alia in the light of the 2019 amendment to the Constitution, which introduced a mechanism for lodging an individual constitutional complaint. In the model of constitutional control of the Republic of Lithuania, the objects of verification of the constitutionality of legal acts are only acts adopted by the highest state authorities: laws of the Republic of Lithuania and other acts adopted by the Seimas, the acts of the President of the Republic and the acts of the Government. The legislation of ministers, other governing bodies, and the local self-government does not belong to the spectrum of objects of the verification of the constitutionality of legal acts exercised by the Constitutional Court. Following the establishment of the institute of individual constitutional complaint in Lithuania, the list of these objects was not expanded. The competence of the Constitutional Court on the issue of objects of constitutional review over the legal acts is optimal, because the Constitutional Court has powers to assess only the constitutionality of legal acts of the highest legal power. Otherwise, the competence of the Constitutional Court would be excessively extended and would overburden the work of the Court.Because of the laconic formulations of Articles 102 and 105 of the Constitution, the Constitutional Court had to formulate a broad official constitutional doctrine, revealing which laws and other legal acts may be the objects to constitutional review. These objects can be divided under different breakdowns, such as: (1) according to the legal force of legal acts; (2) according to the way of their adoption and publication; (3) according to the time of their entry into force (their validity); and (4) according to the limits of ex officio examination and examination of legal regulatory gaps by the Constitutional Court. The formation of the official doctrine of the Constitutional Court is a continuous process, which takes place case after case, consistently developing the interpretations of constitutional provisions provided in previous acts and revealing new aspects of the regulation established in the Constitution. The interpretation of the Constitution in the examination of new cases by the Constitutional Court is a permanent and never-ending process; therefore, the doctrine on the issue of the objects of verification of the constitutionality of legal acts will also never be completed. In the coming years, the new institute of individual constitutional complaints will give a new impetus to the formation of this doctrine. Although the Constitutional Court takes only the first steps in examining individual constitutional complaints, the first elements of the doctrine of objects of constitutional control in the context of individual constitutional complaints have already been formulated by the Constitutional Court in adjudicating the admissibility of these complaints and examining petitions submitted by other subjects. [From the publication]

• Administracinė justicija : teorija ir praktika / Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Vilnius : Justitia, 2005. 245 p.
• Alternatyvi konstitucinė teisė / Egidijus Šileikis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 603 p.
• Konstitucinės justicijos procesas Lietuvoje : optimalaus modelio paieška : disertacija / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Vilnius, 2017. 1 pdf (536 p.).
• Lietuvos individualaus konstitucinio skundo modelio privalumai ir trūkumai / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2020, t. 114, p. 49-70.
• Lietuvos konstitucinė teisė / Toma Birmontienė, Egidijus Jarašiūnas, Egidijus Kūris, Mindaugas Maksimaitis, Gediminas Mesonis, Augustinas Normantas, Alvydas Pumputis, Elena Vaitiekienė, Saulė Vidrinskaitė, Juozas Žilys. Vilnius : LTU Leidybos centras, 2002. 919 p.
• Teisės akto galiojimo sustabdymo institutas Lietuvos konstitucinės justicijos modelyje / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica. 2020, 93, p. 89-102.