Veiksmingo žmogaus teisių apsaugos įrankio link: individualaus konstitucinio skundo modelio pasirinkimas ir šiam institutui tenkantys iššūkiai

LT2019 m., t. y. praėjus 26 metams nuo Konstitucinio Teismo įsteigimo Lietuvoje, priimta Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) pataisa dėl individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo (Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymas, 2019). Taigi nuo pat Lietuvos konstitucinės justicijos modelio kūrimo pradžios vykusios diskusijos šio instituto įvedimo klausimu pagaliau „davė vaisių“. 2019 m. rugsėjo mėn. taip pat įsigaliojo Konstitucinio Teismo įstatymo (toliau – ir KTĮ) ir Konstitucinio Teismo reglamento (toliau – ir KTR) pakeitimai, kuriais detalizuota individualaus konstitucinio skundo pateikimo tvarka, taip pat papildomą proceso atnaujinimo pagrindą įtvirtinantys Civilinio proceso kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimai. Šio instituto įtvirtinimas nacionalinėje teisės sistemoje atspindi bendras europines tendencijas, taip pat Lietuvos siekį sustiprinti konstitucinę žmogaus teisių apsaugą, Konstitucijos viršenybės principo įgyvendinimą ir asmenų įtraukimą į valstybės valdymo procesus. Konstitucinis skundas taip pat gali būti pripažintas paskutine privaloma vidaus teisinės gynybos priemone, kurią asmuo turi išnaudoti prieš kreipdamasis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (toliau – ir EŽTT), todėl leidžia valstybei ištaisyti galimus žmogaus teisių pažeidimus prieš kreipiantis į EŽTT ir padeda įveikti šio teismo perkrovos problemą. Taigi minėti 2019 m. įsigalioję Konstitucijos ir ordinarinės teisės pakeitimai laikytini vienais svarbiausių pastarųjų metų Lietuvos teisinės sistemos pokyčių, o konstituciniams skundams keliami reikalavimai – vienas aktualiausių klausimų ne tik potencialiems pareiškėjams, bet ir teisininkų bendruomenei. [Iš Įvado]