Individualių konstitucinių skundų dėl baudžiamojo proceso teisės (ne)priimtinumo praktika Lietuvoje

LTLietuvos teisinėje sistemoje įvedus individualaus konstitucinio skundo institutą, atsirado papildoma galimybė asmenims ginti pažeistas konstitucines teises ar laisves, ginčijant ir baudžiamojo proceso teisinio reguliavimo konstitucingumą. Analizuojant Konstitucinio Teismo formuojamą individualių konstitucinių skundų dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų konstitucingumo priimtinumo praktiką, išryškėja įvairios jų nepriėmimo priežastys. Dažniausiai skundai nepriimami dėl to, kad pareiškėjai netinkamai aiškina ginčijamą teisinį reguliavimą, kelia jo taikymo, o ne konstitucingumo klausimą, savo konstitucinių teisių ar laisvių pažeidimą sieja su sprendimais, kurie nėra priimti ginčijamo teisinio reguliavimo pagrindu arba kurie nėra galutiniai. Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skirtas reikalavimui prieš kreipiantis į Konstitucinį Teismą išnaudoti visas įstatymuose nustatytas pareiškėjo konstitucinių teisių ar laisvių gynybos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK tam tikri teismo, ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, siekiama išsiaiškinti, ar jie tokiais laikomi ir konstitucinių ginčų kontekste. Be to, nors prieš kreipiantis su individualiu konstituciniu skundu nereikalaujama iš asmens pasinaudoti baudžiamosios bylos atnaujinimo galimybe, tam tikrais atvejais pagal jį reglamentuojantį teisinį reguliavimą priimti sprendimai turi būti laikomi galutiniais ir Konstitucinio Teismo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Individualus konstitucinis skundas; Baudžiamojo proceso teisė; Konstitucinės teisės; Pažeidimai; Teismo sprendimai; Bylos; Konstitucinis Teismas (Constitutional Court); Individual constitutional complaint; Criminal Procedure Law; Constitutional rights; Violations; Court decisions; Cases.

ENWith the introduction of the institute of individual constitutional complaint in the Lithuanian legal system, an additional opportunity arose for individuals to defend violated constitutional rights or freedoms, disputing the constitutionality of the legal regulation of criminal proceedings. Analyzing the practice of individual constitutional complaints regarding the constitutionality of the provisions of the Code of Criminal Procedure (hereinafter – CCP) formed by the Constitutional Court, various reasons for their non-acceptance become apparent. Complaints are usually rejected on the grounds that the petitioners misinterpret the disputed legal regulation, raise the issue of its application rather than constitutionality, or associate the violation of their constitutional rights or freedoms with decisions that are not adopted on the basis of the disputed legal regulation or are not final. This article focuses on the requirement to use all the means of protection of one’s constitutional rights or freedoms established by law before applying to the Constitutional Court. Taking into account that, according to the CCP, certain decisions of a court or pre-trial investigation judge are final and not subject to appeal, this paper seeks to establish whether they are considered as such in the context of constitutional disputes. Although a person is not required to exercise the possibility of reopening a criminal case before filing an individual constitutional complaint, in certain cases decisions adopted in accordance with the legal regulation regulating it must be considered final within the meaning of Law on the Constitutional Court. [From the publication]

• Atskiri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įtakos baudžiamajai justicijai aspektai / Edita Gruodytė. Baudžiamoji justicija ir verslas. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2016. P. 113-128.
• Baudžiamojo proceso teisė / Gintaras Goda, Marcelis Kazlauskas, Pranas Kuconis. Vilnius : Teisinės informacijos centras, 2005. 663 p.
• Bylos nutraukimas nuosprendžiu ir nekaltumo prezumpcija: probleminiai aspektai tarptautinės ir konstitucinės teisės kontekste / Mindaugas Girdauskas. Teisės problemos. 2020, Nr. 1 (99), 1 pdf (31 p.).
• Individual access to constitutional justice in Lithuania: the potential within the newly established model of the individual constitutional complaint / Ingrida Daneliene. Revista de Derecho Político 2021, 111, p. 281-312.
• Individualaus konstitucinio skundo įteisinimas ir pirmoji patirtis / Jolita Miliuvienė. Lietuvos teisė: esminiai pokyčiai. 2019, p. 19-28.
• Individualus konstitucinis skundas kaip veiksmingas žmogaus teisių apsaugos ir konstitucionalizmo plėtros instrumentas / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2015, t. 96, p. 201-224.
• Influence of the jurisprudence of the Constitutional Court on the criminal procedure / Rima Ažubalytė. Jurisprudencija. 2012, Nr. 19 (3), p. 1059-1078.
• Konstitucinė dimensija baudžiamojoje teisėje / Armanas Abramavičius, Egidijus Jarašiūnas. Teisė. 2004, t. 53, p. 7-26.
• Konstitucinė justicija ir baudžiamojo proceso teisės mokslas / Gintaras Goda. Teisė. 2011, t. 78, p. 68-92.
• Konstitucinės jurisprudencijos įtaka baudžiamosios justicijos formavimuisi: teorija ir praktika / Aurelijus Gutauskas. Konstitucionalizmas ir teisės politika Europos Sąjungoje / atsakingasis redaktorius: Vytautas Šlapkauskas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013. P. 127-152, 777-778.
• Konstituciniai ginčai / Toma Birmontienė, Ingrida Danėlienė, Egidijus Jarašiūnas, Vytautas Sinkevičius, Dainius Žalimas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019. 637 p.
• Lietuvos individualaus konstitucinio skundo modelio privalumai ir trūkumai / Dovilė Pūraitė-Andrikienė. Teisė. 2020, t. 114, p. 49-70.
• Nekaltumo prezumpcijos principo reikšmė suėjus baudžiamosios atsakomybės taikymo senačiai / Gintaras Goda. Teisė. 2018, t. 107, p. 24-34.
• Teismo galios keisti inkriminuojamos veikos kvalifikavimą: Konstitucijos reinterpretavimo prielaidos / Mindaugas Girdauskas. Teisė. 2014, t. 91 p. 154-171.
• Žmogaus teisių apsaugos stiprinimas konstitucinio skundo institutu / Lina Beliūnienė. Vilnius : Justitia, 2014. 222 p.