Comb ware culture in Lithuania: new evidence from Šventoji 43

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
Comb ware culture in Lithuania: new evidence from Šventoji 43
Alternative Title:
Šukinės-duobelinės keramikos kultūra Lietuvoje. Nauji duomenys iš Šventosios 43
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2019, t. 45, p. 67-103
Keywords:
LT
Šukinė-duobelinė keramika; Šventoji 43; Lietuvos pajūris; Keramikos gamybos pradžia; Finougriški hidronimai.
EN
Comb Ware; Šventoji 43; Coastal Lithuania; Beginning of pottery production; Finno-Ugric hydronyms.
Summary / Abstract:

LTIki 2013 m. Lietuvoje buvo žinomos vos septynios Šukinės-duobelinės keramikos kultūros radimvietės, todėl šios kultūros įtaka vietinei kultūrų raidai iki šiol laikyta minimalia. 2013–2014 m. buvo rasta ir tyrinėta nauja šios kultūros gyvenvietė Lietuvoje – Šventoji 43. Ištirti 67 m2 sudaro mažesnę už 1/10 gyvenvietės dalį. Beveik visas archeologinis sluoksnis išsijotas per 4 mm akies sietus, atlikti makrobotaniniai, zooarcheologiniai, izotopiniai tyrimai, AMS 14C datavimas, o visų jų rezultatai yra pristatomi šiame straipsnyje. Šventosios 43 gyvenvietės archeologinį sluoksnį sudarė apie 30 cm storio durpė ir (arba) durpingas smėlis. Radiniai telkėsi gyvenamojoje zonoje, dviejose vos matomose kalvelėse, iškilusiose buvusio lagūninio ežero rytinėje pakrantėje. Abiejose jie vienalaikiai, o pastatų liekanų nerasta. Kaulų išliko, tačiau jie prastos būklės. Kultūrinių augalų liekanų ir naminių gyvulių kaulų, išskyrus šuns, nebuvo. Keramika labai homogeniška ir kitokia nei visų iki šiol tyrinėtų Šventosios radimviečių – klasifikuota kaip šukinė-duobelinė. Gyvenvietėje buvo gaminti gintariniai kabučiai, keturkampės ir apvalios sagutės, žiedai ir vamzdeliniai karoliai. Titnago įrankiai daryti iš vietinių pajūrio titnago rieduliukų, skaldytų daugiausia dvipoline technika. Skirtingai nuo Latvijos, Estijos ir Suomijos Šukinės-duobelinės keramikos kultūros gyvenviečių, Šventojoje 43 nenaudota bifasinė technika, tačiau iš netaisyklingų skeltelių gaminti mikrolitai, o tai liudija mezolito tradicijų tęstinumą titnago inventoriuje. Smiltainio galąstuvai ir akmeninių kaltų fragmentai rodo plačiai naudotus gludintus kertamuosius dirbinius, taip pat pagamintus iš skalūno ir atgabentus iš Suomijos.Radiokarboniniu metodu gyvenvietė datuota 3900–3650 cal BC, ir tai atitinka tipiškos šukinės-duobelinės keramikos laikotarpį Suomijoje ir Estijoje (4000–3400 cal BC). Zooarcheologiniai ir izotopiniai kaulų kolageno tyrimai atskleidė, kad gyvenvietė buvusi sezoninė, naudota pavasarį, medžioti miško žvėrys ir ruoniai, žvejota lagūniniame ežere, daugiausia – sterkai ir lydekos. Šventosios 43 gyvenvietės medžiaga, taip pat vėlesnėse gyvenvietėse (Šventoji 26) aptikti šukinęduobelinę keramiką primenantys indai leidžia manyti, kad Lietuvos pajūryje buvo atskiras šukinės-duobelinės keramikos laikotarpis, ir Šukinės-duobelinės keramikos kultūros neišeina paaiškinti tik pavieniais jos gamintojų migracijų atvejais, nepalikusiais jokio pėdsako tolimesnėje kultūros raidoje. Taip pat vis daugiau argumentų atsiranda paremti hipotezei, kad būtent šukinė-duobelinė keramika, o ne Narvos kultūros, buvo pati pirmoji keramika, pradėta gaminti Lietuvos, galbūt ir Latvijos pajūryje. Atrodo, kad bent 500 metų šiame regione gyveno medžiotojai-rinkėjai, kurie negamino keramikos, nors jų kaimynai tai darė. Tęstinumas titnago inventoriuje rodo, kad keramikos gamybos technologijos plito kultūrinių kontaktų būdu, o ne dėl masinės migracijos. Lietuvoje yra žinomi bent 56 upių ir ežerų vardai, kurių kilmė gali būti finougriška. Šiandien jie yra siejami būtent su Šukinės-duobelinės kultūros gyvenvietėmis, šios kultūros žmonių migracija. Tačiau platesnis finougriškų hidronimų paplitimas už šukinės-duobelinės keramikos gyvenviečių leidžia kelti hipotezę, kad finougrų kalbomis galėjo kalbėti ir žmonės, gaminę kitų tipų subneolitinę keramiką. [Iš leidinio]

ENŠventoji 43 is one of eight Comb Ware culture sites known in Lithuania at present. The site was excavated in 2013 and 2014 and revealed a homogeneous pottery assemblage, which was classified as Comb Ware and was radiocarbon dated to 3900–3650 cal BC. As a result of this dating, it has been found that Comb Ware is the oldest pottery type to have been produced in coastal Lithuania. In fact, the pottery assemblage of Šventoji 43 also suggests that Comb Ware originates from a distinct phase in the pottery sequence of coastal Lithuania that both predates all other phases from Šventoji pottery bearing sites and has not been previously recognised in other assemblages. Zooarchaeological analysis has revealed that the site was occupied during the early spring and mostly used for fishing zander and pike in the lagoonal lake and for hunting seals and forest game. The unique character of the flint industry, which combined hard hammer percussion and bipolar knapping that resulted in the production of microliths on irregular blades, suggests that the local Šventoji 43 community had Mesolithic roots. Furthermore, this evidence supports the hypothesis that Comb Ware had reached Lithuania through intense contact between East Baltic hunter-gatherers rather than due to a mass migration of the population from the Northeastern Baltic. The much wider distribution of Finno-Ugric hydronyms, compared to that of Comb Ware sites gives an impression that some other Subneolithic pottery types in addition to Comb Ware might have been produced by Finno-Ugric speaking people. [From the publication]

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/83688
Updated:
2020-03-25 21:48:32
Metrics:
Views: 95    Downloads: 3
Export: