Baltai prie Suomijos įlankos

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
  • Lietuvių kalba / Lithuanian
  • Rusų kalba / Russian
Title:
Baltai prie Suomijos įlankos
Alternative Title:
  • Balts by Finland Bay
  • Балты у финского залива
In the Journal:
Lietuvos archeologija. 2000, t. 19, p. 103-108
Keywords:
LT
Baltai; Fino-ugrų gentys; Suomijos įlanka; Vietovardžiai.
EN
Balts; Finno-Ugrians; Finland Bay; Place-names.
Summary / Abstract:

LTBaltai ir finougrai ilgą laiką buvo ir šiuo metu yra kaimynai. Kalbininkai nurodo, kad estų kalboje esama iki 600 baltizmų, o suomių bendrinėje kalboje jie sudaro 1,1% visos leksikos. Pastaruoju metu nustatyta, kad daug baltiškų hidronimų esama Pskovo bei Novgorodo srityse. Todėl iškyla klausimas, kada tai buvo ir kokiomis aplinkybėmis tokioje gana didelėje teritorijoje baltai galėjo palikti savo vietovardžius? Archeologinių tyrimų duomenimis, šiauriniame Rytų Pabaltijyje priešistorės laikmečiu galima išskirti du Narvos kultūros raidos etapus. Vieną ankstyvajame neolite, kai ankstyvoji Narvos kultūra buvo paplitusi dabartinės Estijos, Leningrado, Pskovo, vakarinės Smolensko srities teritorijoje. Šio laikotarpio kalbininkų aptinkama Estijos, Leningrado, Novgorodo srityje Narvos kultūros gyventojų palikta hidronimika įvardijama kaip baltiška finougrų pasaulyje. Antruoju laikotarpiu Rytų Pabaltijyje, jau viduriniajame ir vėlyvajame neolite, vyko du skirtingi procesai. Viduriniajame neolite į šiaurę nuo Dauguvos upės iki pat Suomijos įlankos ugrofinai plėsdami savo įtaką perėmė iš Narvos kultūros gyventojų daug materialinės ir dvasinės kultūros bruožų bei praturtino savo kalbą Narvos kultūros gyventojų kalbos leksika. Šį laikotarpį galime laikyti ankstyvuoju prabaltų ir ugrofinų santykių periodu. Viduriniajame ir vėlyvajame neolite į pietus nuo Dauguvos upės vėlyvosios Narvos kultūros teritorijoje finougrai gyveno atskirose Narvos kultūros apsupties salelėse, kuriose iki šių dienų išliko finougriškos hidronimijos bei materialinės kultūros pėdsakai.

ENBy archaeological data, two stages or separate time periods in the development of the Narva culture can be distinquished in the prehistoric northern East Baltic. One stage is in the Early Neolithic, when the Early Narva culture was spread throughout the territory of present- day Estonia, Leningrad, Pskov and the western Smolensk area. It is possible that the Balto-finnougric hydronyms that linguists encounter in the territories of Estonia, Leningrad and Novgorod area from this time period. During the second time period in the East Baltic, two distinct processes occurred. In the Middle Neolithic, north of the Daugava River and right up to Finland Bay, the Finno-Ugrians adopted many features of material and spiritual culture from the people of the Narva culture while they were spreading their own influence. We can consider this period the early pro-Baltic period, when the Finno-Ugrians adopted many elements of Narva material culture and enriched their lexican with the language of Narva material culture peoples. We can call this time period the Finno-Ugrinization period of the northern Narva culture A different process occurred in the Middle and Late Neolithic south of the Daugava River. The Finno-Ugrians lived on separate islands within this Late Narva culture territory. Finno-Ugric hydronyms and traces of material culture have remained in this territory up to present times. [From the publication]

ISSN:
0207-8694; 2538-6514
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/19920
Updated:
2018-12-17 10:44:38
Metrics:
Views: 101    Downloads: 11
Export: