New insights into the subsistence economy of the Late Bronze Age (1100-400 cal BC) communities in the southeastern Baltic

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Anglų kalba / English
Title:
New insights into the subsistence economy of the Late Bronze Age (1100-400 cal BC) communities in the southeastern Baltic
Alternative Title:
Naujos įžvalgos apie Vėlyvojo Bronzos amžiaus (1100-400 m. pr. Kr.) Pietryčių Baltijos regiono bendruomenių gamybinį ūkį
In the Journal:
Archaeologia Baltica. 2023, t. 30, p. 58-79
Keywords:
LT
11 tūkst. m. pr. Kr. - 12 amžius. Lietuvos priešistorė.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pristatomi archeobotaniniai, zooarcheologiniai ir lengvųjų stabiliųjų C ir N izotopų matavimų duomenys ir trijų pastaraisiais metais tirtų Rytų Lietuvos Vėlyvojo Bronzos amžiaus (1100–400 m. pr. Kr.) piliakalnių – Garnių I, Mineikiškių ir Gedimino kalno. Tyrimai buvo atliekami 2020–2022 m. vykdant LMT mokslinių tyrimų projektą „Vėlyvojo Bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link“. Tyrimų metu surinkti ir išanalizuoti 128 grunto mėginiai ir 10 280 gyvūnų osteologinės medžiagos fragmentų. Atlikti 55 skirtingų rūšių degusių kultūrinių augalų (paprastojo miežio, dvigrūdžio kviečio, speltos ir tikrosios soros) grūdų, 26 žinduolių (avies / ožkos, galvijo, kiaulės, arklio, kiškio, lapės ir meškos) ir 7 žuvų (raudės, kuojos, menkės, šapalo, lydekos ir menkės) kaulų δ13C ir δ15N matavimai. 14-a augalų liekanų ir du gyvūnų kaulai datuoti AMS 14C metodu. Archeobotaninės analizės rezultatai rodo, kad regiono bendruomenės vertėsi sėslia intensyvaus pobūdžio žemdirbyste, kuri buvo viena svarbiausių to meto ekonominių veiklų. Vietiniai žemdirbiai augino įvairius kultūrinius augalus, įskaitant skirtingas javų ir ankštinių augalų rūšis, pritaikytas vietos gamtinei aplinkai ir saugumui užtikrinti. Kaip ir Vakarų Lietuvoje, ekonomiškai svarbiausiomis to meto rūšimis laikytini miežiai ir soros, tačiau kartu auginta nemažai lęšių, žirnių, įvairių rūšių kviečių ir kitų žemė ūkio kultūrų. Zooarcheologiniai tyrimai atskleidžia, kad gyvulininkystė vaidino ne mažiau svarbų vaidmenį. Vis dėlto, skirtingai nei Vakarų Lietuvoje, čia daugiausia buvo auginamos kiaulės ir smulkieji kanopiniai, tuo tarpu galvijai ir arkliai sudarė gerokai mažesnę dalį.Dorojimo žymės kauluose rodo, jog gyvuliai buvo svarbus maisto šaltinis, tačiau tuo jų ekonominė svarba neapsiribojo. Patologijų pėdsakai galvijų plaštakose atskleidžia, kad jie naudoti ir kaip darbiniai gyvuliai. Nedidelis laukinių gyvūnų ir žuvų kaulų skaičius rodo, kad šiuo laikotarpiu medžioklės ir žvejybos svarba jau buvo sumenkusi. Stabiliųjų izotopų matavimai leidžia manyti, kad kultūriniai augalai buvo auginami palankiomis sąlygomis. δ15N matavimais nustatyta, kad pasėliai greičiausiai buvo tręšiami gyvulių mėšlu, δ13C vertės indikuoja, jog augalams nestigo drėgmės ir saulės šviesos. Ryškesnių skirtumų tarp pasėlių kultivavimo sąlygų skirtingose vietovėse nepastebėta. Stabiliųjų izotopų vertės naminių gyvulių kauluose leidžia manyti, kad jų mityba ir gyvenamoji aplinka galėjo būti panaši kaip ir naujaisiais laikais. Šie duomenys ryškiai koreguoja Vėlyvojo Bronzos amžiaus ūkio vaizdą. Tikėtina, kad vietos žemdirbiai praktikavo ne ekstensyvią, kraštovaizdį alinančią, lydiminę žemdirbystę, o nuolatinių laukų kultivavimą, tipišką ir kitiems šio laikotarpio Baltijos jūros regiono kraštams. Galima manyti, kad su tokia žemdirbystės forma glaudžiai susijęs ir šiuo laikotarpiu itin išryškėjęs gyventojų sėslumas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad tuo metu matomas Vėlyvojo Bronzos amžiaus ūkio vaizdas išlieka gana vienpusiškas. Jis išskirtinai sąlygotas tik ankstyvųjų piliakalnių medžiagos, todėl nauji neįtvirtintų gyvenviečių duomenys galėtų atskleisti egzistavus ir kitokias ūkininkavimo strategijas. [Iš leidinio]

ENThis paper presents the findings of a research project aimed at reconstructing the subsistence economy of the Late Bronze Age communities in eastern Lithuania. We focused on examining archaeobotanical and zooarchaeological assemblages from three hillforts alongside δ13C and δ15N stable isotope analysis of plant and animal remains. Our results suggest that local populations primarily relied on growing domestic plants and animals for their subsistence. By the Late Bronze Age, they had already adopted a diverse package of cultivated plants, with barley and millet being the main crops. Also, inhabitants relied on pig and goat/sheep as a primary source for their protein intake. Finally, δ13C and δ15N measurements suggest that farmers engaged in intensive agriculture with semi-permanent field systems and moderate application of manure. Keywords: Late Bronze Age, agriculture, archaeobotany, zooarchaeology, C and N stable isotopes. [From the publication]

DOI:
10.15181/ab.v30i0.2564
ISSN:
1392-5520; 2351-6534
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/106119
Updated:
2024-02-16 12:26:03
Metrics:
Views: 10
Export: