Implementing inclusive education in Lithuania: what are the main challenges according to teachers’ experiences?

LTPagrindinė įtraukiojo ugdymo idėja – kokybiškas ugdymas(is) ir lygios galimybės visiems mokiniams nepriklausomai nuo jų ugdymosi poreikių. Tarptautiniame kontekste atlikti švietimo tyrimai (Määttä, Äärelä, and Uusiautti, 2018; Shepherd and West, 2016) rodo, kad mokytojams ir mokyklai kyla iššūkių įgyvendinant įtraukiojo ugdymo idėjas, išryškėja poreikis tobulinti mokytojų kompetencijas, kurios yra svarbios, siekiant sėkmingo įtraukiojo ugdymo realizavimo mokykloje. Įtraukiojo ugdymo kontekste profesinių kompetencijų tobulinimosi poreikį įvardija ir patys Lietuvos mokyklų mokytojai. Mokytojai reflektuoja ugdymo procesą, todėl svarbu analizuoti jų patirtis, siekiant atliepti jų kompetencijų tobulinimosi poreikius. Straipsnyje analizuojami iššūkiai, kuriuos patyrė pradinio ugdymo ir mokomųjų dalykų mokytojai įgyvendindami įtraukųjį ugdymą. Savo patirtis, ugdant mokinius heterogeninėse klasėse, reflektavo 86 įvairiose Lietuvos miestų ir rajonų mokyklose, įvairiose bendrojo ugdymo (pradinio, pagrindinio, vidurinio) pakopose dirbantys mokytojai, turintys vyresniojo mokytojo arba mokytojo metodininko kvalifikacinę kategoriją.Straipsnyje pristatomo tyrimo duomenims rinkti taikytas sutelktųjų grupių (angl. Focus group) pusiau struktūruotas interviu, leidžiantis atskleisti pasirinkto tyrimo reiškinio plotmę, nes tyrimo dalyviai, atsakydami į pateiktus klausimus ir girdėdami vieni kitų atsakymus, gali papildomai komentuoti ir reaguoti į kitų tyrimo dalyvių perspektyvas (Bloor et al., 2001; Patton, 2002). Tyrimo duomenys analizuoti, taikant teminę analizę. Temos buvo konstruojamos remiantis Allday, Neilsen-Gatti ir Hudson (2013) teoriniais samprotavimais apie sėkmingam įtraukiojo ugdymo įgyvendinimui būtinus mokytojo gebėjimus. Į tai atsižvelgus, straipsnyje aprašomi radiniai buvo suskirstyti į keturias temas: Ugdymo diferencijavimas ir mokymosi proceso individualizavimas; Mokinių gerovė ugdymo(si) procese; Daugiaprofesinis komandinis darbas; Tėvų ir mokytojų dialogas.Tyrimas atskleidė, kad mokytojai darbe susidūrė su tam tikrais iššūkiais: įtraukiojo ugdymo įgyvendinimas buvo sudėtingas, nes individualizuoto mokymosi, mokinių gerovės, daugiaprofesinio požiūrio į mokymą ir dialogo su tėvais idėjos negalėjo būti realizuotos tradiciniais mokytojų taikomais metodais ir ribotomis žiniomis apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą. Tyrimo rezultatai padeda geriau suprasti vaidmenis, galimybes ir kliūtis, su kuriomis susiduria pradinių klasių ir dalykų mokytojai, ugdydami mokinius heterogeninėse klasėse, numatyti būdus, kaip suteikti tikslingą paramą mokytojams, kaip pagerinti mokytojų profesinį tobulėjimą ir sprendimų priėmimo nacionaliniu, savivaldybių ir mokyklų bendruomenių lygmeniu procesą, kad tai prisidėtų prie sėkmingo įtraukiojo ugdymo įgyvendinimo. Be to, tyrimas praplečia kitų tyrėjų įžvalgas apie įtraukiojo ugdymo įgyvendinimą skirtinguose sociokultūriniuose kontekstuose ir skirtinguose bendrojo ugdymo etapuose. Remiantis tyrimo rezultatais mokytojams įtraukiojo ugdymo srityje siūloma tobulinti ugdymo praktikos reflektavimo kompetenciją; gebėjimą įgyvendinti socialinio konstruktyvizmo idėjomis grįstą mokymą(si), siekiant įgyti teigiamos įtraukiojo ugdymo patirties; mokytojo emocinį intelektą, kuris vaidina svarbų vaidmenį mokytojui sąveikaujant su mokiniais ir jų tėvais; bendradarbiavimo ir komandinio darbo kompetencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Įtraukusis ugdymas; Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių; Pradinių klasių mokytojai; Įmokomųjų dalykų mokytojai; Mokytojo kompetencijos; Inclusive education; Students with special educational needs; Primary teachers; Subject teachers; Improvement of teachers’ competencies.

ENThe purpose of this article was to analyse the challenges primary and subject teachers had experienced concerning the implementation of inclusive education in Lithuanian primary schools, progymnasiums and gymnasiums. In this study, 86 Lithuanian teachers reflected on their experiences of teaching in heterogeneous classes. The data were collected from 13 group interviews. The article highlights the challenges encountered by the primary and subject teachers in implementing inclusive teaching. The findings were arranged under four themes. Concerning teachers’ pedagogical competence, the teachers highlighted difficulties in differentiating their teaching and including the students with special educational needs in the classes’ social peer networks. Teachers also pointed out the need for multiprofessional collaboration and dialogue with parents. The themes were then interpreted in the theoretical frames of teachers’ professional competences. At a practical level, the study’s findings may help teacher educators understand the teacher competences needed to implement inclusive education and support them to develop existing teaching programs to target the successful implementation of inclusive education. At a conceptual level, this study presents evidence for preparing teachers to work in the conditions of striving towards inclusive education. [From the publication]

• Inclusive education in the arts: challenges, practices and experiences in Lithuania / Edita Musneckiene. JETEN 2020, 15, p. 18-30.
• Klausimai ir iššūkiai dėl negalią turinčių vaikų teisės mokytis įtraukiojo ugdymo sąlygomis Lietuvoje / Jonas Ruškus. Specialusis ugdymas. 2020, Nr. 1 (41), p. 10-52.
• Mokinių mokymosi motyvacijos skatinimas kaip vadybinė problema / Marija Barkauskaitė, Romualda Sinkevičienė. Pedagogika. 2012, 106, p. 49-59.
• Mokytojų patirtys, ugdant mokinius, turinčius elgesio ir (ar) emocijų problemų / Agirdas Ališauskas, Gintarė Šimkienė. Specialusis ugdymas. 2013, Nr. 1 (28), p. 51-61.
• Mokytojų veiklų, ugdant emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus, tipologizavimas / Renata Geležinienė, Jonas Ruškus, Sigitas Balčiūnas. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 2 (19), p. 45-58.
• Moksleivių, turinčių mokymosi negalių, bendrojo lavinimo turinio individualizavimas / Irena Kaffemanienė, Ingrida Lusver. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 133-150.
• Pedagogų nuomonė apie savo pasirengimą ugdyti vaikus, turinčius specialiųjų poreikių / Jonas Ambrukaitis. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 114-123.
• Pedagogų nuostatos į specialųjį ugdymą ir ugdymo dalyvių bendradarbiavimą : struktūros ir raiškos ypatumai / Lina Miltenienė. Specialusis ugdymas. 2004, Nr. 2 (11), p. 151-165.
• Teachers supporting students in collaborative ways - an analysis of collaborative work creating supportive learning environments for every student in a school: cases from Austria, Finland, Lithuania, and Poland / Suvi Lakkala, Alvyra Galkienė, Julita Navaitienė, Tamara Cierpiałowska, Susanne Tomecek, Satu Uusiautti. Sustainability (Basel). 2021, 13, 2804.
• Vaiko dalyvavimas tenkinant specialiuosius ugdymosi poreikius bendrojo lavinimo mokykloje / Lina Miltenienė. Specialusis ugdymas. 2008, Nr. 1 (18), p. 179-190.