Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa. Sociolingvistika
Alternative Title:
Programme for examination of Lithuanian dialects and their interaction
Keywords:
LT
Bilingvizmas; Dialektologija; Lietuvių kalba; Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa; Periferinės tarmės; Sociolingvistika; Sociolingvistinė anketa; Sociolingvistinė ankteta; Sociolingvistinė situacijos charakteristika; Sociolingvistinė tarmių ir kalbų sąveikos schema; Tarmė.
EN
A socio-linguistic description of the situation; A socio-linguistic scheme of interaction of dialects and languages; Bilingualism; Dialect; Dialectology; Lithuanian language; Peripheral dialects; Programme of examination of Lithuanian dialects and their interaction; Sociolinguistic application form; Sociolinguistic questionnarie; Sociolinguistics.
Summary / Abstract:

LTGrįžus iš 1989 m. ekspedicijos į lietuvių ir baltarusių bei lenkų kalbų paribį rytinėje Lietuvos dalyje, Lietuvių kalbos institute kelis metus vyko moksliniai seminarai dėl naujos tarmių tyrimo metodikos. Diskusiją vainikavo 5 dalių "Lietuvių kalbos tarmių ir jų sąveikos tyrimo programa": fonetikos (L. Grumadienė, el. forma), kirčiavimo (D. Mikulėnienė ir B. Stundžia, 1996), morfologijos (D. Mikulėnienė ir K. Morkūnas, 1995), leksikos (A. Vidugiris, 1995) ir sociolingvistikos (V. Čekmonas ir L. Grumadienė, 1997). Čia pateikiama visa sociolingvistikos programa. Ją sudaro dvi dalys: 1. "Sociolingvistinė situacijos charakteristika" (107 klausimai) ir 2. "Sociolingvistinė tarmių ir kalbų sąveikos schema" (41 klausimas). Pirmieji 13 klausimų yra apie pateikėjo biografinius duomenis ir gyvenamąją vietą, įskaitant ir duomenis apie fizinius kalbėjimo trūkumus - tai "Sociolingvistinė pateikėjo charakteristika". Toliau aiškinamasi "Sociolingvistinė situacijos charakteristika" - apie praeitį ir dabartį (7 klausimai), apie pateikėjo tėvų šeimą, vaikystę ir jaunystę (5), apie paties pateikėjo šeimą (8), apie patį pateikėją, jo tikybą, kalbų vartojimą, tautybę, kalbų vertinimus (23). Sociolingvistinę vietovės charakteristiką sudaro atsakymai į klausimus apie gyvenvietės ir apylinkių istoriją, apie tarpusavio bendravimo, bažnyčios, mokyklos kalbas ir jų vertinimą, nustatomi vietiniai gyventojai, jų pavardės (13). "Gyvosios kalbos vardynas" - kaip pateikėją vadina kaimynai, kaip jis užrašytas dokumentuose, giminių vardai, merginų ir ištekėjusių moterų pavardės, kreipiniai; kaimo ir jo dalių, apylinkių vietovių pavadinimai, gyvūnų vardai (23), "Išrašai iš dokumentų ir paminklų" (9).Svarbiausia šio sociolingvistikos klausimyno dalis yra "Sociolingvistinė tarmių ir kalbų sąveikos schema", susidedanti iš trijų dalių: 1) "Sinchroninės sociolingvistinės gyvenvietės charakteristikos", į kurią įeina vartojamų kalbų ir jų vartotojų pagal kartas ir vietiškumą apibūdinimas; kalbinių situacijų, kada ir kas vartoja vieną ar kitą kalbą, charakteristikos, prestižiškumas (20). 2) "Diachroninės sociolingvistinės gyvenvietės charakteristikos", pvz., apie tradicinį bilingvizmą be atsimenamo kalbų pasikeitimo (3) ir 3) "Sociolingvistinė situacijos raida": atskirų kalbų atsiradimo ir išnykimo laikas, monolingvizmo pakeitimas bilingvizmu (17). Antroji klausimyno dalis yra Čekmono koncepcijos apie sociolingvistinį kalbų tyrimą kvintesencija, kuria dar per mažai pasinaudota, nors tai yra mokslinio darbo planas. [Iš leidinio]

ENOn the return from the 1989 expedition to the border of Lithuanian, Belarusian and Polish languages in eastern Lithuania, for several years the Institute of Lithuanian Language held scientific seminars regarding a new methodology for examination of dialects. The discussion has resulted in a 5-part Programme for Examination of Lithuanian Dialects and Their Interaction: phonetics (L. Grumadienė, electronic form), accentuation (D. Mikulėnienė and B. Stundžia, 1996), morphology (D. Mikulėnienė and K. Morkūnas, 1995), lexis (A. Vidugiris, 1995) and socio-linguistics (V Cekmonas and L. Grumadienė, 1997). Herein, the full programme of socio-linguistics is provided. It is composed of two sections: 1. A socio-linguistic description of the situation (107 questions) and 2. A socio-linguistic scheme of interaction of dialects and languages (41 questions). The first 13 questions are about the informant's biographical data and place of residence, including the data on physical deficits in speech - this is "The Informant's Socio-linguistic Characterisation". Next, "The Socio-linguistic Characterisation of the Situation" is defined by asking questions on the past and present (7 questions), the family of the informant's parents, the informant’s childhood and youth (5 questions), on the informant's family (8 questions) as well as on the informant, the informant’s religion, language usage, nationality and language assessments (23 questions). "The Socio-linguistic Characterisation of the Area" includes answers to questions regarding the history of the settlement and its surroundings, the languages used in communication, church and school and their assessment as well as information on local residents and their surnames (13 questions)."The List of Proper Names of the Living Language" includes the names used by neighbours to refer to the informant, the informant's names as recorded in the documents, the names of the informant's relatives, surnames of unmarried women and married women, forms of address; names of the village and its parts as well as those of surrounding locations and names of animals (23 questions), "Extracts from Documents and Records" (9 questions). The most important part of this socio-linguistic questionnaire is "The Socio-linguistic Scheme of Dialect and Language Interaction" comprising three sections: (1) "The Simultaneous Socio-linguistic Characterisation of the Settlement" including a description of the languages used and their users according to generations and the local character; characterisations of linguistic situations as to when and by whom one or another language is used along with the information on the level of prestige (20 questions); (2) "The Diachronic Socio-linguistic Characterisation of the Settlement", for instance, on traditional bilingualism without any memorable language switching (3 questions); and (3) "The Socio-linguistic Development of the Situation": the time of emergence and disappearance of individual languages, the replacement of monolingualism with bilingualism (17 questions). The second part of the questionnaire is the quintessence of Čekmonas' conception of the socio-linguistic language analysis which has still been underused, even though it is a plan of the thesis. [From the publication]

ISBN:
9786094112010
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/80812
Updated:
2020-07-28 20:31:09
Metrics:
Views: 64
Export: