Klaipėdos krašto dabartinių aukštaitiškųjų šnektų fonetinės ypatybės

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Klaipėdos krašto dabartinių aukštaitiškųjų šnektų fonetinės ypatybės
Alternative Title:
Phonetic features of the present-day aukštaitian sub-dialects in the Klaipėda region
In the Journal:
Baltu filoloģija. 2006, t. 15, Nr. 1/2, p. 5-15
Keywords:
LT
Kaunas. Kauno kraštas (Kaunas region); Klaipėda. Klaipėdos kraštas (Klaipeda region); Lietuva (Lithuania); Fonetika. Fonologija / Phonology; Tarmės. Dialektai. Dialektologija / Dialects. Dialectology.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje, remiantis 2003-2005 m. ekspedicijų duomenimis, tyrinėjamos dabartiniams aukštaičiams priskiriamos Klaipėdos krašto teritorijos – šiaurinės buvusios Mažosios Lietuvos dalies – šnektų ypatybės. Svarbiausias ekspedicijų tyrimų tikslas buvo surasti kiek įmanoma daugiau „vietinių“ gyventojų, gyvenusių čia prieš karą. Kalbantis su jais, buvo siekiama išsiaiškinti prieškario kalbinę situaciją ir pasižiūrėti, kokia jų kalba šiandien. Vietiniais buvo laikyti Klaipėdos krašte gimę žmonės. Tyrimo kalbos analizei pasirinkti tie pateikėjai, kurių skiriamosios ypatybės yra aukštaitiškos (bent jau didžiojoje dalyje atvejų išlaikomi kirčiuoti ie, uo). Nebuvo atsižvelgta į tai, kokią kalbą jie įvardijo kaip gimtąją. Tai ne atsikėlę, vietiniai žmonės, kurių kalba turi labai savitą koloritą. Aukštaitiškai kalbama daugiausia rytinėje tirto ploto dalyje, maždaug iki Jūros upės. Vakarinėje dalyje dominuoja žemaitiškosios patarmės. Pagal kalbos fonetines ypatybes sąlygiškai gali būti išskirti trys klodai: aukštaitiškasis, žemaitiškasis ir vokiškasis, kurie detaliau aptariami straipsnyje. Daroma išvada, kad aukštaičiams priskiriamame Klaipėdos krašto plote dabartiniu metu stebima labai marga tarminė situacija. Senieji krašto gyventojai beveik išnykę, todėl Mažosios Lietuvos vakarų aukštaičių tarmės pėdsakų šių dienų šnektose randama labai nedaug. Tačiau veikiant įvairiems lingvistiniams ir ekstralingvistiniams veiksniams, aprašomame plote randasi naujas šnektų klodas, susidaręs aukštaičių, žemaičių tarmių ir kai kurių vokiečių kalbos ypatybių pagrindu.Reikšminiai žodžiai: Afrikata; Aukštaičių patarmė; Balsis; Dvibalsinimas; Dvibalsis; Dvigarsis; Fonetinė ypatybė; Fonetinės ypatybės; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Prozodija; Tarmė; Affricate; Aukštaitian sub-dialect; Dialect; Diphthong; Diphthongisation; Klaipėda region; Phonetic feature; Phonetic features; Prosody; Vowel.

ENThe article examines the present-day Aukštaitian sub-dialects of the Klaipeda region. These sub-dialects are attributed to the Western Aukštaitian dialect of Kaunas. There are three layers in these sub-dialects: Aukštaitian, Zemaitian and German. The Aukštaitian layer has the main differentiating characteristics of the Aukštaitian dialect: the diphthongs ie, uo and the affricates c, dž, which are pronounced in the sub-dialects of Klaipėda region. The Zemaitian layer has some features of the Zemaitian dialect: the open short vowels i, u, diphthongi sation of the vowels ė, o, the Zemaitian shortening of endings and some features of the Zemaitian accentuation system. The German layer has the following features: there are no oppositions of voiced – voiceless and palatalised - non-palatalised consonants, the plosive consonants are pronounced aspirate, and there are some prosodic features of German, which are all noticed in the sub-dialects of the Klaipėda region. [From the publication]

ISSN:
1691-0036
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/26392
Updated:
2021-03-01 08:58:24
Metrics:
Views: 17
Export: