Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pergalė, valdovui Žygimantui Lietuvos kariuomenę sustiprinus Lenkijos kariniais ir technologiniais pajėgumais, parodė organizacinius šio Jogailaičio gebėjimus ir sutelktų pajėgų galią bei persvarą prieš gausingą Rytų priešą, Maskvos valstybę, mūšio lauke. Pergalė prie Oršos buvo europinio masto. Ją tokią padarė ne tik karo menas, ne tik įspūdingas ir visiškas maskvėnų kariuomenės sutriuškinimas per kautynių pusdienį 1514 m. rugsėjo 8 d. ir ne pergalės pasekmės – ši pavėluota operacija nepadėjo atsiimti vasarą prarasto Smolensko ir perlaužti karo eigos. Pergalę išgarsino plačiai ir apgalvotai vykdyta propagandos kampanija. Iš pradžių iš valdovo Žygimanto lauko raštinės karo stovykloje, o su triumfu jam grįžus į Vilnių – iš Lietuvos sostinės, į visas puses Europon plaukė laiškai, pergalės žinia ir triumfo įspūdžiai, aktyviai veikė pasiuntiniai. Ypatinga kryptis buvo ta, kur veda visi keliai – Roma. Vilnius iškyla kaip vektoriaus pradžia – čia paskui karališkąją porą suplūdusios pajėgos, ne tik politinės ir karinės, bet ir kultūrinės, intelektualinės, darė jį regioniniu centru. Į čia buvo nukreiptos daugelio akys, iš čia skriejo žinios, laiškai, eilės; iš čia (ir į čia) vyko pasiuntiniai, buvo kuriami ateities planai. Dviejų dešimtmečių tyrimus apjungianti ir naujais duomenimis praturtinanti monografija „Europinė Oršos pergalės (1514) propaganda ir Lietuvos kultūra“ – pirmoji, kurioje taip išsamiai analizuojamas ir apibendrinamas tuometės „įvykio raštijos“, poetiniais ir prozos tekstais nuraibuliavusios po Europą, poveikis XVI a. pirmos pusės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūrai.Apžvelgiamas didžiulis pergalę garsinusių šaltinių korpusas ir jų pagrindiniai autoriai, analizuojami atskiri Oršos propagandinės raštijos kaip kultūrinio reiškinio pjūviai, siekiant atsakyti į svarbius klausimus: Kaip tuose ankstyvuose tekstuose atrodo Lietuva? Ar užsimenama apie Vilnių? Kaip juose atrodo Lietuvos ir Lenkijos valdovas Žygimantas? Kur ir kada jie buvo sukurti, išspausdinti, ar galima daryti išvadą apie humanistinės lotyniškosios poezijos atėjimą į Lietuvą? Ar apie pergalę tebekalbama 1515 m. Vienos suvažiavime ir kokį Lietuvos vaizdą perteikia „Vienos tekstai“? Kokia kultūrinė šių šaltinių reikšmė? Ar Oršos pergalės raštija yra dar vienas reiškinys, rodantis Viduramžių saulėlydį ir ankstyvųjų Naujųjų laikų aušrą Lietuvoje? Vienu metu su šia monografija dienos šviesą išvysta ir beveik visi joje aptariami šaltiniai, sudėti į kitą knygą – Oršos pergalės žinią skleidusių poetinių bei kitų išspausdintų (ir likusių rankraščiuose) tekstų rinkinį, kuriame besidomintieji galės patys juos visus perskaityti.

ENAfter the loss of Smolensk in summer 1514, an important and decisive victory was won over the Muscovite army at Orsha in the autumn of the same year (8 September). The strategic military implications of the Battle Orsha and the territorial gains that ensued were small in comparison with more important consequences on the international scene. diplomacy and propaganda, news about the victory against the Orthodox Muscovites was disseminated effectively in Europe. Occasional poetic works played an important role in this process. Most of these were included subsequently in the collection Carmma de memorabth cede Scismaticorum Moscouiorum published in Rome in 1515. This wave of occasional writings helped make the victory at Orsha an “emblematic” event in the life of Sigismund the Old. Various propaganda tools were applied to answer national and International interest in this famous victory against “schismatic” Muscovy: triumphal processions and salutes took place, the banners of the defeated army were hung in the major churches of Lithuania and Poland and special envoys transported Muscovite war captives to Buda, Venice, Rome and other cities. Information about the battle spread widely and quickly in Europe especially in writings that found their way into print. These texts which appeared in a short period of time form a single body of literature which is important for the culture of the Grand Duchy of Lithuania in different aspects.They can be divided into documental sources (mostly epistolary propaganda, containing main details about the victory), literary texts (mostly poems) and accounts in German news sheets (Zeitungen), which were prototype of later newspapers. A survey of all such texts and their authors is provided in first chapter. Two chapters of the monograph focus on an analysis of the texts and contexts in which the name of Lithuania is mentioned. The role of those writings in the process of the formation of stereotypes in later historical literature is also evaluated. In order to determine how often Lithuania, Lithuanians, and Vilnius are mentioned in such literary sources, and also assess the relevance of such references, we make careful analysis of occasional poetry, written shortly after the victory by such authors as Andreas Cricius (Pol. Andrezej Krzycki), Jacobus Piso (Hung. Jakab Piso) (including one letter written by him), Joannes Dantiscus (Pol. Jan Dantyszek) and others. News of the victory which spread throughout Europe amid a storm of propaganda (of which literary propaganda was an important part) was one of the factors that encouraged the organisation of a congress of European statesmen in the summer of 1515 at Bratislava (Presburg) and Vienna (attended by Emperor Maximilian I, King Ladislaus I of Hungary and Bohemia and his brother Sigismund, the king of Poland and grand duke of Lithuania). During this Congress, the Habsburg alliance with the ruler of Muscovy was dissolved. This was important first of all to Lithuania, which sought to resist Muscovite aggression. During the Congress of Vienna, a number of poetic and prose texts were created to mark the occasion, yet historians usually use only some of the best-known texts, such as Cuspinian’s Journal. [...].