Karo belaisviai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. pirmojoje pusėje

LTRemiantis archyvų dokumentais bei gausia šaltinių medžiaga knygoje nagrinėjama iki šiol mažai tyrinėta tema - karo belaisvių (daugiausia iš Maskvos Didžiosios kunigaikštystės ir Krymo chanato) problema, jų statusas, laikymo sąlygos, išpirkos galimybės. Pagal karinių pergalių svarbą karo belaisviai knygoje skirstomi į keletą grupių: vieną jų sudarė didžiųjų mūšių belaisviai, o kitą - mažesnių karinių akcijų, nedidelių pasienio susirėmimų, grobiamųjų žygių metu nelaisvėn patekę priešai. Pagal kalinamojo vertės ir padėties nelaisvėje sąsajas nustatyta, kad elgesyje su belaisviais vadovautasi jų tėvynėje egzistuojančia socialine sistema. Prie vertės kriterijų buvo priskirtos patekimo į nelaisvę aplinkybės. Požiūrio skirtumai priklausė nuo karo pergalių svarbos: svarbesniųjų mūšių belaisviai buvo vertinami labiau ir sulaukdavo didesnio dėmesio nei mažesnių susidūrimų metu nelaisvėn patekę kariai. Karo belaisvių vertės svarba akcentuojama ir diplomatijoje - ji tapdavo opia problema tariantis dėl apsikeitimo belaisviais. Valstybės pareigūnų elgesį su karo belaisviais reglamentavo per ilgą laiką LDK susiklosčiusios paprotinės teisės normos, jos sąlygojo ir pragmatiško požiūrio formas. MDK atmetus per šimtmečius Europoje susiformavusias elgesio su belaisviais normas, amžiaus pradžioje susidarė naujos požiūrio į „karo kalinius“ nuostatos: jais pradėta naudotis politinių siekių įgyvendinimui. Ši aplinkybė komplikavo tolesnį jų likimą: politinių ambicijų prieštaros neleido susitarti dėl kalinių išlaisvinimo nagrinėjamu laikotarpiu, daugelis belaisvių mirė LDK nelaisvėje. Lietuvos valstybės politikų požiūriu belaisviai tapo savotišku „politiniu užstatu“, valstybės interesų įkaitais sprendžiant santykius su Rusų valstybe.Reikšminiai žodžiai: Karo belaisviai; Karybos istorija; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); 16 amžius; Early 16th century; Prinoniers-of-war; Prisoners-of-war; The Grand Duchy of Lithuania; The history of military.

ENBased on archive documents and vast material in the sources, the book analyses the problem of prisoners of war (mostly from the Grand Duchy of Moscow and the Crimean Khanate), their status, imprisonment conditions, and ransom possibilities. According to the significance of military victories, prisoners of war are divided into several groups: prisoners of great battles, prisoners of minor campaigns, border fights, and enemies imprisoned during invading campaigns. According to the links of the prisoner’s value and imprisonment status, it was established that the attitudes towards prisoners were based on the social system existing in the states of the latter. The value criteria also included the circumstances of imprisonment of a person. Differences in attitudes depended on the significance of military victories: prisoners of major battles were more valued and attracted more attention than those imprisoned during minor fights. The importance of the value of prisoners of war is highlighted in diplomacy as well – it became a burning issue when negotiating over the exchange of prisoners. State authorities’ behaviour with prisoners of war was long governed by the norms of custom law of the GDL. After the Grand Duchy of Moscow abolished the centuries-long European traditions of behaviour with prisoners of war, at the beginning of the century new attitudes in respect to prisoners of war emerged: they began to use them to realise political goals. This fact complicated the fate of prisoners of war: conflicts of political ambitions did not allow an agreement concerning the liberation of prisoners to be reached, many prisoners died in captivity in the GDL. Politicians of the Lithuanian state used prisoners of war as a “political surety” when dealing with the state of Russia.