The legacy of Lithuanian architect Stasys Kudokas in the United States of America: sacred architecture based on hope and expectations

LTAntrojo pasaulinio karo metais ir po jo iš okupuotos Lietuvos pabėgo daug lietuvių inteligentų, tarp jų – žymiausi architektai, sukūrę tarpukario Kauno modernizmo architektūrinę kalbą. Pabėgę iš karo nuniokotos šalies į Vakarų Europą ir Jungtines Amerikos Valstijas, jie ir gyvendami emigracijoje tęsė profesinę veiklą. Stasys Kudokas – vienas iškiliausių ir produktyviausių tarpukario Lietuvos architektų – taip pat tęsė karjerą gyvendamas emigracijoje. Jo architektūrinis palikimas Jungtinėse Amerikos Valstijose – vis dar nepakankamai tyrinėta tema. Lietuvių išeivijos spauda tebėra vienas išsamiausių šaltinių, tyrinėjančių Kudoko profesinį kelią Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje studijoje siekiama išnagrinėti lietuvių diasporai skirtus svarbiausius Kudoko ir su jais susijusius lietuvių bendruomenių lūkesčius, atsispindinčius diasporos spaudoje. Šis tyrimas atskleis, kad lietuviškumo atspindys lietuvių bendruomenei skirtoje architektūroje buvo svarbiausias Kudoko palikimo vertinimo kriterijus išeivijos spaudoje. Reikšminiai žodžiai: lietuviai, egzilis, nacionalinė architektūra, Stasys Kudokas, pabėgėlių architektūra.

ENMany Lithuanian intellectuals fled from the occupied Lithuania during the Second World War and after it, including the most famous architects who created the architectural language of interwar Kaunas Modernism. After escaping from the war-torn country to the United States of America, they resumed their professional pursuits while living in exile. Stasys Kudokas – one of the most prominent and productive architects in the interwar Lithuania – also pursued his carreer while living in exile. Yet his architectural heritage in the United States of America is still an under-researched topic. The Lithuanian diaspora press remains one of the most comprehensive sources exploring Kudokas’ professional path in the United States of America. By using descriptive and comparative methods, this study aims to examine the most important projects by Kudokas for the Lithuanian diaspora and the related expectations of Lithuanian communities, reflected in the diaspora press. This study will reveal that the reflection of Lithuanianness in the architecture designed for the Lithuanian community was the most important criterion for evaluating Kudokas’ legacy in the exile press. Keywords: Lithuanians, exile, national style architecture, Stasys Kudokas, refugee architecture.

• Architectural criticism in Lithuanian interwar press: preconditions of the phenomenon. Meno istorija ir kritika 2021, 17, 59-70.
• Architekto Stasio Kudoko kūryba Kaune. Kauno istorijos metraštis 2006, 7, 153-171.
• Arno funkcionalizmas: architekto Arno Funko (1898-1957) gyvenimas ir kūryba. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2022. 223 p.
• Barakų kultūros knygos : lietuvių DP leidyba 1945-1952. Vilnius : Versus aureus, 2003. 407 p.
• Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir ir jų kūrėjai (1843-1915). Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2001. 178 p.
• Lietuvos miestų ir miestelių atstatymas 1918-1925 m.. Kaunas : Technologija, 2023. 384 p.
• Lietuvos tarpukario interjerai, 1918-1940. Kaunas : Vox altera, 2016. 270 p.
• Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940.. Vilnius : Lapas, 2018. 299 p.
• Pasaulio lietuvių bendruomenės raida XX a. 5-8 dešimtmečiuose. Kaunas, 2008. 194 p.
• Tautinės modernybės architektas: Vladimiro Dubeneckio gyvenimas ir kūryba, 1888-1932. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2018. 271 p.
• Transnacionalinis identitetas ir paveldas: lietuviškumas diasporoje. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2005, 2 (16), 41-54.
• Vietos dvasios beieškant. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 429 p.