Russländische "Kollaborationsangebote" an nationale Gruppen nach dem Januaraufstand von 1863 im so genannten Nordwestgebiet

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Vokiečių kalba / German
Title:
Russländische "Kollaborationsangebote" an nationale Gruppen nach dem Januaraufstand von 1863 im so genannten Nordwestgebiet
In the Book:
"Kollaboration" in Nordosteuropa: Erscheinungsformen und Deutungen im 20. Jahrhundert / herausgegeben von Joachim Tauber. Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006. P. 88-100. (Veröffentlichungen des Nordost-Instituts ; Bd. 1)
Keywords:
LT
Sukilimai; Rusijos imperijos tautinė politika Šiaurės vakarų krašte.
Summary / Abstract:

LTŠiame pranešime nagrinėjamas "etninės hierarchijos" po 1863-1864 m. sukilimo Šiaurės Vakarų krašte (Vilniaus, Kauno, Gardino, Minsko, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijos) klausimas. Nuo šios gradacijos priklausė, kokius uždavinius administracija kėlė ir kokios politinės linijos laikėsi atitinkamų etninių grupių atžvilgiu. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kaip Rusijos valdžia apskritai apibrėždavo tautines grupes. Išskiriami trys veiksniai, apibrėžiantys .etninę hierarchiją": 1) politinis lojalumas, 2) socialinis luominis bei 3) kultūros (konfesinis, kalbinis ir pan.) Paprastai valdininkai visą Šiaurės Vakarų kraštą laikė rusišku tiek istoriniu, tiek etniniu požiūriais. Bet imperijos valdžia niekada nesiekė visų kitataučių asimiliacijos, nors valdančiojo ir intelektualaus elito galvose buvo tam tikra įsivaizduojama imperijos dalis, kuri etnokultūriniu požiūriu buvo arba turėjo tapti rusiška. Jiems atrodė, kad lenkai polonizavo lietuvius ir baltarusius, ir polonizacija susijusi su dideliu pavojumi valstybei ir oficialiajai stačiatikių bažnyčiai. Lenkais (lenkiškumo pagrindas, žinoma, katalikybė) apskritai nepasitikėta. Bet didelė katalikų grupė buvo lietuviai (arba lietuviai ir žemaičiai). Jie valdžios manymu galėjo tapti tam tikra atsvara lenkams. Pavykus lietuvius valstiečius padaryti lojaliais valdiniais arba "potencialiais rusais". Šiaip lietuvių "rusinimas" minėtas retai, skirtingai nuo žydų, kuriuos stengtasi kalbiškai ir kultūriškai integruoti.

ENThe report examines the issue of the “ethnical hierarchy” after the uprising in the Northwestern region (Vilnius, Kaunas, Grodno, Minsk, Vitebsk and Mogilyov areas) in 1863-1864. The gradation determined the tasks, raised by the administration and the policies, which were manifested with regard to the corresponding ethnical groups. First and foremost, it is necessary to identify the ways the Russian authorities defined national groups as such. The following three factors, defining “ethical hierarchy” are distinguished: 1) political loyalty, 2) social caste loyalty, and 3) cultural (confessional, linguistic, etc.) loyalty. Usually the officials considered the entire Northwestern region Russian both in terms of history and ethnicity. However, the imperial authorities never strived for utter assimilation of other nations, although the governing and intellectual elite envisaged a certain imagined part of the empire, which, in terms of ethnical culture, should have become Russian. They thought that Poles had polonized Lithuanians and Byelorussians and that the polonization implies a great danger to the state and the official Orthodox Church. Generally they did not trust Poles (the basis of Poles was Catholicism). However, Lithuanians (or Lithuanians and Samogitians) were a significant Catholic group and, in the opinion of the authorities, they could have become a certain counterbalance to Poles in case the Lithuanian peasants were turned into loyal subordinates or “potentially Russians”. The “Russification” of Lithuanians was rarely mentioned, as opposed to Jews, with regard to whom attempts of both cultural and linguistic integration were made.

Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6371
Updated:
2013-04-28 16:24:43
Metrics:
Views: 33
Export: