Visuomenė be universiteto? (aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys - XX a. pradžia)

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Visuomenė be universiteto? (aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys - XX a. pradžia)
Alternative Title:
Society without a university? (On the re-establishment of a higher-education institution in Lithuania between the midnineteenth and early twentieth centuries)
Publication Data:
Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2000
Pages:
215 p.
Series:
Lietuvių Atgimimo istorijos studijos; 16
Notes:
Bibliografija ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Pratarmė — Įvadas — 1832–1855 m.: Vilniaus universiteto uždarymas ir Rusijos švietimo sistemos luomiškumas — XIX a. 6-ojo dešimtmečio antroji pusė: rusiškos aukštosios mokyklos sumanymai. Lietuvos bajorija socialinių-ekonominių ir politinių pertvarkymų akivaizdoje. Lietuvos bajorijos peticijos dėl aukštosios mokyklos įkūrimo 1855–1856 m. Aukštosios realinės mokyklos Vilniuje projektas 1857–1859 m. Vilniaus archeologijos komisija – pakopa į universitetą — 1860–1861 m.: kovos dėl Vilniaus universiteto atkūrimo pradžia. Tarptautinės konsteliacijos kaita ir „lenkų klausimas“. Kur turi mokytis Šiaurės Vakarų krašto jaunimas? Politinės Lietuvos „baltųjų“ orientacijos ir „derybos“ su valdžia. Vilniaus švietimo apygardos vadovybės nuostatos — 1862–1863 m. sausio mėnuo: kovos dėl Vilniaus universiteto atkūrimo apogėjus. Tarptautinė situacija 1861 m. pabaigoje – 1862 m. pradžioje ir „lenkų klausimas“. Viktoras Starzeńskis ir Vladimiras Nazimovas. Lietuvos „baltųjų“ švietimo sistemos reformavimo programa. Vilniaus generalgubernatoriaus „tautinės politikos“ receptai 1862 m. vasarą. Viktoro Starzeńskio veikla 1862 m. antrojoje pusėje. Nauja „tautinė politika“ Šiaurės Vakarų krašte 1862 m. pabaigoje – 1863 m. pradžioje? — 1863–1873 m.: rusifikaciniai aukštosios mokyklos įkūrimo projektai. Michailo Muravjovo sumanymas steigti universitetą Vilniuje. Aukštosios stačiatikių dvasinės akademijos projektas 1863–1864 m. Rusifikaciniai aukštosios mokyklos projektai 7-ojo dešimtmečio pabaigoje – 8-ojo dešimtmečio pradžioje — „Lietuviškų stipendijų“ genezė. Stipendijų steigimo aplinkybės. Aleksandro Hilferdingo etnopolitinės projekcijos. Stipendijų skyrimo tvarka— XIX a. pabaiga – XX a. pradžia: Vilniaus žemės ūkio draugijos iniciatyva rusijos „tautinės politikos“ kontekste. Rusijos „tautinė politika“ ir aukštasis mokslas XIX a. pabaigoje. Vilniaus žemės ūkio draugijos sumanymas. Valdžia ir aukštosios mokyklos steigimo Šiaurės Vakarų krašte problema — Politinės tendencijos Lietuvoje 1905–1907 m. ir Vilniaus universiteto atkūrimo koncepcijos. Politinės tendencijos Lietuvoje. Lietuviškasis universitetas. Lenkiškasis universitetas. Lietuvos universitetas. Rusiškasis universitetas — 1908–1914 m.: valdžios politika ir visuomenės interesų poliarizacija. Vilniaus m. dūmos iniciatyva 1907 m. pabaigoje. Visuomenės interesų poliarizacija aukštojo mokslo srityje. Rusijos „tautinė politika“ ir galimybė įkurti aukštąją mokyklą Šiaurės Vakarų krašte — Vilnius ar Kaunas? Sociokultūrinės ir idėjinės universiteto sukūrimo Kaune prielaidos XX a. pradžioje. Lietuvių klerikalų etnokultūrinė orientacija XX a. pradžioje. Kaunas kaip etnografinės ir klerikalinės Lietuvos centras. XX a. pradžios alternatyva: Vilnius ar Kaunas — Išvados — Šaltiniai ir literatūra — Trumpiniai — Summary — Streszczenie — Asmenvardžių rodyklė.
Keywords:
LT
Lietuva; Aukštasis mokslas; Politinis elitas; Rusijos imperija; Studijų kalba; Sostinė; Universiteto projektai; Tautinis universitetas; Lietuviai
EN
Lithuania; Higher education; Political elite; The Russian Empire; Language of studies; Capital; University projects; National university; Lithuanians
Summary / Abstract:

LTXIX a. viduryje - XX a. pradžioje Rusijos imperijos „pakraščiuose“ veikė ne viena aukštoji mokykla: Dorpate (vėliau Jurjevas), Kijeve, Varšuvoje ir kitur. Tik buvusios LDK žemės, kurios apėmė šešias Šiaurės Vakarų krašto gubernijas, neturėjo tokios institucijos. Knygoje analizuojama ši unikali situacija, nagrinėjamos aukštosios mokyklos Lietuvoje atkūrimo idėjos, bandoma išsiaiškinti, kokie politiniai imperatyvai nulėmė Rusijos valdžios politiką aukštojo mokslo srityje Lietuvoje ir kaip kito visuomenės nuostatos šioje srityje. Aptariamas laikotarpis nuo universiteto uždarymo, t. y. 1832 m., iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Sąlygiškai knygą būtų galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmojoje, kuri chronologiškai apima laikotarpį maždaug iki XIX a. pabaigos, pagrindinis dėmesys skiriamas valdžios politikos analizei. Aptariant vėlesnių metų situaciją, t. y. XIX a. pabaigą – XX a. pradžią, akcentuojamos visuomenės iniciatyvos aukštojo mokslo srityje.

ENIn the middle of the 19th c. – the end of the 20th c. on the “outskirts” of the Russian Empire there were several high schools: in Dorpat (later known as Jurjev), Kiev, Warsaw and elsewhere. Only the former land of the Grand Duchy of Lithuania (LDK), which comprised of six governorates of the North Western land, had no such institution. The book analyses this unique situation, looks at the ideas of reinstatement of high educational institution in Lithuania, tries to see what political imperatives determined Russian policy regarding high education in Lithuania and how societies thinking has changed in this area. The discussed period encompasses the closure of the university in 1832 and the beginning of the First World War. The book could be divided into two parts. The first part chronologically discusses the period of time approximately to the end on the 19th c., the main focus is on the analysis of the policy of the governance. Discussing later period (the end of the 19th c. – the beginning of the 20th c.) the stress is put on society’s initiatives in the area of high education.

ISBN:
9986780306
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/41156
Updated:
2021-01-28 13:21:12
Metrics:
Views: 17
Export: