Kova už valstiečių sielas : caro valdžia, Lietuvos visuomenė ir pradinis švietimas XIX a. viduryje

LTPо 1863 m. sukilimo Lietuvoje pradėta kurti rusifikacinė pradinė švietimo sistema. Carinė Rusija tikėjo, kad kryptingai nutautinanti mokykla įtrauks lietuvius į rusų etnopolitinę bendriją. Pagrindinis šio tyrimo objektas – caro valdžios politika pradžios mokyklos srityje ir su ja susiję aspektai. Darbo tikslas – pabandyti sistemingai ir nuosekliai etnosocialinių ir etnopolitinių procesų fone išanalizuoti caro valdžios politiką etninės Lietuvos pradinio švietimo srityje nuo Krymo karo pabaigos iki 1864 metų. Siekiama išsiaiškinti, kaip buvo priimtas sprendimas paversti kuriamą masinio pradinio švietimo sistemą rusifikacijos įrankiu, o sykiu pasvarstyti, kiek įmanoma, ir ankščiau keltus bendresnius XIX a. Lietuvos istorijos klausimus. Siekiant užsibrėžto tikslo, įgyvendinti šie uždaviniai: pirma, atskleisti Rusijos patvaldystės pradinio švietimo politikos pokyčiai Lietuvoje po Krymo karo; antra, išanalizuotos nuomonės dėl pradinio švietimo vystymo krypties Lietuvoje, išsakytos prieš 1863 m., Rusijos mokyklos reformos projektų svarstymo metu; trečia, atskleistos 1863 m. „Laikinųjų taisyklių“ vadinamojo Šiaurės Vakarų krašto liaudies mokykloms parengimo politinės aplinkybės bei aprašyta jų parengimo ir priėmimo istorija; ketvirta, aptarti alternatyvūs pasiūlymai, teikti 1864 m. „Laikinosiomis taisyklėmis“ nustatytai pradinio švietimo vystymo krypčiai; penkta, bendrame to meto caro valdžios politikos lietuvių etnoso atžvilgiu fone pažvelgta į 1864 m. Lenkijos karalystės pradinio švietimo nuostatus. Tyrimo pagrindas – archyviniai ir publikacijose pateikti šaltiniai.Reikšminiai žodžiai: Švietimo istorija; Tautinė politika; Rusifikacija; Rusijos imperija (Russian Empire); Švietimo politika; Dėstomoji kalba; Subkultūra; Liaudies mokyklos; Lietuviška pradžios mokykla; Lithuania; History of education; National policy, russification; The Russian Empire; Educational policy; Instruction language; Subculture; Public schools; Lithuanian primary school.

ENAfter the 1863 rebellion, the creation of the Russificating elementary education system was started in Lithuania. Tsarist Russia believed that purposeful denationalizing teaching was going to involve Lithuanians into the Russian ethnopolitical community. The main object of this research is the policy of tsarist government regarding the primary school and related aspects. An aim of this work is to make a systematic and consequent analysis of the tsarist government policy regarding the Lithuanian primary education in the context of ethnosocial and ethnopolitical processes from the end of the Crimean War until 1864. It is attempted to explain how the decision to make the mass primary education system into a mean for Russification was taken, and to discuss more general issues regarding Lithuanian history of the 19th c. that were raised some time ago. In order to achieve the aim, the following tasks were implemented: to reveal the changes of the primary education policy of the Russian autocracy in Lithuania after the Crimean War; to make an analysis of opinions about the development of primary education in Lithuania which were given before 1863, during the discussion about the Russian schools' reform projects; to reveal political circumstances of the 1863 “Laikinosios taisyklės” [Temporary Rules] for the preparation of the Northwest folk schools and to describe the history of their preparation and adoption; to discuss alternatives offered for the 1864 “Laikinosios taisyklės” and its determined way of the primary education development; to have a look at the 1864 primary education regulations of the Kingdom of Poland with regard to the tsarist government's policy towards the Lithuanian ethnic group. The research is based on sources found in archives and publications.