Lietuvos tapatybė saugumo ir užsienio politikoje 1991-1994 metais: "grįžimo" keliai ir įtampos
LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip buvo konstruojama Lietuvos tapatybė ir kokios įtampos atsiskleidžia analizuojant jos santykį su valstybės užsienio politikos integraciniais tikslais 1991–1994 metais. Atspirties tašku pasirinkta prielaida, kad atsikūrusios ir tik tarptautinį pripažinimą gavusios valstybės saugumo ir užsienio politika, savęs pozicionavimas tarptautinėje erdvėje yra neatskiriami nuo tapatybės formavimo procesų. Todėl pagrindiniu objektu tyrime tampa Lietuvos tapatybė. Siekiant identifikuoti 1991–1994 metais konstruotą tapatybę, iš trijų laikraščių pasirinkti Lietuvos apžvalgininkų, intelektualų, politikų, visuomenės veikėjų vertinamieji ir analitiniai tekstai saugumo bei užsienio politikos tema. Remiantis poststruktūralistine prieiga, nagrinėjama tapatybės koncepcija, jos ir saugumo bei užsienio politikos ry- šys; remiantis diskurso analize, suformuluojamas tyrimo dizainas ir metodo pritaikymo principai, pateikiamos reikšmių interpretacijos dviem kryptimis: analizuojamos tekstuose fiksuojamos Lietuvos tapatybės tendencijos Europos atžvilgiu ir trijų skirtingų regionų (Šiaurės šalių, Vidurio Europos ir Baltijos šalių) atvejais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užsienio politika; Saugumo politika; Identitetas; Foreign policy; Security policy; Identity.
ENThis article offers an overview of the research on the construction of Lithuanian identity in 1991–1994 and the kinds of unfolded tensions regarding the integration processes. The study relies on the premise that in a recently restored and internationally recognized country foreign and security policy is directly related with the process of identity formation and selfpositioning in the international politics. Therefore, it is important to analyze how this identity is constructed. Articles where politicians, commentators, intellectuals, etc., analyze the Lithuanian foreign and security policy from 1991 to 1994 form the basis of research. The concept of identity and its relation with security and foreign policy are analyzed from the post-structuralistic point of view; the research design and methodological steps are formulated using a discourse analysis. Discourse interpretations are divided into two dimensions: the first dimension is Lithuanian identity tendencies regarding Europe and the European Union, and the second is related to three different regions (Northern Europe, the Baltic region, and Central Europe). [From the publication]
- Baltijos valstybės ir Rusija : liminali dvišalių santykių būsena / Dovilė Jakniūnaitė. Politologija. 2013, Nr. 3 (71), p. 21-45.
- Debatai dėl Lietuvos užsienio politikos / Raimundas Lopata. Politologija. 2010, Nr. 1(57), p. 125-136.
- "Europos normatyvinė galia" ir Lietuvos užsienio politika / Gražina Miniotaitė. Politologija. 2006, Nr. 3 (43), p. 3-19.
- Geopolitical projections of new Lithuanian foreign policy / Laurynas Jonavičius. Lithuanian foreign policy review. 2006, 17, p. 16-41.
- Kaip kalbėti apie mažas valstybes? Mažumo reikšmių analizė / Justinas Lingevičius. Politologija. 2016, Nr. 2 (82), p. 32-74.
- Kieno saugumas? Kuri tapatybė? : kritinės saugumo stadijos ir Lietuvos užsienio politika / Kęstutis Paulauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 206 p.
- Kritinis požiūris į Lietuvos užsienio politiką : kas pasikeitė nuo Augustino Voldemaro laikų? / Česlovas Laurinavičius, Raimundas Lopata, Vladas Sirutavičius. Politologija. 2009, Nr. 2 (54), p. 91-122.
- Lietuvos saugumo ir gynybos politika: raida ir perspektyvos / Gražina Miniotaitė. Lietuvos metinė strateginė apžvalga. 2007, t. 5, p. 161-174.
- Lietuvos saugumo politika ir identitetas šiuolaikinių saugumo studijų požiūriu / Gražina Miniotaitė, Dovilė Jakniūnaitė. Politologija. 2001, Nr. 3 (23), p. 21-43.
- Tarp geopolitikos ir postmoderno : kur link sukti Lietuvos užsienio politikai? / Nortautas Statkus, Kęstutis Paulauskas ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. 72 p.
