Kaip kalbėti apie mažas valstybes? Mažumo reikšmių analizė

LTStraipsnyje nagrinėjama, kaip tarptautinių santykių disciplina apibrėžia ir aiškina mažų valstybių problematiką. Išskiriant pagrindinius klausimus, formuluojama iki šiol mažų valstybių studijų lauke plačiai netaikyta poststruktūralistinė teorinė ir metodologinė prieiga, kreipianti dėmesį į mažumą, kaip šalies identiteto dimensiją, ir reikšmes, kuriomis buvimas maža valstybe yra formuluojamas, siejamas arba sietinas su saugumo bei užsienio politika. Pateikiama Lietuvos ir Naujosios Zelandijos atvejų analizė ir jų palyginimas pristatant pagrindines mažumą apibrėžiančias reikšmes, jų santykį su saugumo bei užsienio politika. Remiantis atlikta analize, pasiūlomi į studijų lauko plėtojimą referuojantys principai, kurie gali būti svarbūs toliau tiriant ir aiškinant mažas valstybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautiniai santykiai; Užsienio politika; Saugumo politika; Lyginamoji analizė; Naujoji Zelandija; International relations; Foreign policy; Security policy; Lithuania; New Zealand.

ENThe study aims to explain the ways to discuss about small states and their foreign and security policy. Most of the academic publications dedicated to analyse the definition of a small state provide different definitions based on different theories of International Relations, which also include various explanations on how size determines the behavior of a small state. These generalised explanations seem to be very limited because they are not able to give a clear understanding of why the so-called small states exercise different foreign and security policy. Therefore, another view point is chosen – to analyse the ways how states understand their smallness and what meanings define this category of size. The research is based on poststructuralism in International Relations. Two chosen cases – Lithuania and New Zealand – prove that despite the fact that both countries are understood as small, the perception of smallness and its relevance are very different. Five sizes (physical, normative, political, sovereignty and perception), used as a methodological tool, show that various meanings of being a small country are affected not only by physical size. Other factors, such as the geopolitical situation, historical memory, experience and attitude towards the international system, should be taken into consideration while analysing small states and their foreign and security policy. A reflection of being a small country also shows that smallness is a political concept. Therefore, orthodox questions on what are the small states and how they behave can be changed to another one: how countries choose to be small and what they do with the different narratives of smallness. [From the publication]

• Baltijos valstybės ir Rusija : liminali dvišalių santykių būsena / Dovilė Jakniūnaitė. Politologija. 2013, Nr. 3 (71), p. 21-45.
• Kieno saugumas? Kuri tapatybė? : kritinės saugumo stadijos ir Lietuvos užsienio politika / Kęstutis Paulauskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 206 p.
• Lietuvos saugumo politika ir identitetas šiuolaikinių saugumo studijų požiūriu / Gražina Miniotaitė, Dovilė Jakniūnaitė. Politologija. 2001, Nr. 3 (23), p. 21-43.
• Lietuvos tapatybė saugumo ir užsienio politikoje 1991-1994 metais: "grįžimo" keliai ir įtampos / Justinas Lingevičius. Politologija. 2015, Nr. 3 (79), p. 127-162.
• Tarp geopolitikos ir postmoderno : kur link sukti Lietuvos užsienio politikai? / Nortautas Statkus, Kęstutis Paulauskas ; Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008. 72 p.
• The Baltic States as ‘small states’: negotiating the ‘East’ by engaging the ‘West’ / Jeremy W. Lamoreaux and David J. Galbreath. Journal of baltic studies. 2008, Vol. 39, no. 1, p. 1-14.
• The Size of states in the European Union : theoretical and conceptual perspectives / Baldur Thorhallsson. Journal of European integration. 2006, vol. 28, no. 1, p. 7-31.