Najjaśniejsza gwiazda wileńska : ks. rektor Marcin Poczobut w ostatnich latach Rzeczypospolitej
LT[...] Straipsnyje siekiama atskleisti, kokį išskirtinį moralinį autoritetą to meto visuomenėje buvo įgijęs buvęs jėzuitas M. Počobutas, 1780 m. tapęs reformuoto bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla pervardyto Vilniaus universiteto rektoriumi. Nepaisant to, kad rektoriaus pareigos atitraukė M. Počobutą nuo astronominių tyrimų, jo tarptautinis pripažinimas (1769 m. jis buvo išrinktas Londono karališkosios akademijos nariu) padėjo pritraukti į universitetą talentingų dėstytojų ir ginti ne tik observatorijos ar universiteto, bet ir visos Edukacinės komisijos finansinius interesus. Užėmęs rektoriaus pareigas, M. Počobutas tapo ir visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklų sistemos vadovu. Daugelis buvusių jo ordino brolių jėzuitų kreipėsi į jį su prašymais dėl išlaikymo (pensijų) paskyrimo, o jis pats neretai keliaudavo iš vieno Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės krašto į kitą, spręsdamas įvairius mokyklų veiklos ar vidaus drausmės pažeidimo Mausimus. Tuo pat metu Vilniaus vyskupo I. J. Masalskio žvaigždė, išaiškėjus jo finansinėms machinacijoms, padarytoms einant Edukacinės komisijos pirmininko pareigas, ėmė blėsti. Ketverių metų seimo (1788-1792.) laikotarpiu jį visiškai užtemdė M. Počobutas. Į rektorių buvo kreipiamasi įvairiausiais klausimais, netgi dėl dalykų, nepriklausančių jo kompetencijai, pavyzdžiui, dėl Lietuvos dvasininkų apmokestinimo. Jį laikydami autoritetu, 1790 m. lapkritį du trečdaliai Lietuvos pavietų seimelių išreiškė reikalavimą sugrąžinti jėzuitų ordiną, nors ir nepajėgė apsaugoti nuo kritikos Edukacinės komisijos atžvilgiu. Susidūręs su kontrrevoliucinės 1791-179З m. Lietuvos generalinės konfederacijos lyderių priešiškumu, Gardino seimo metu M. Počobutas dėjo visas pastangas, kad užtikrintų universiteto ateitj. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Martynas Počobutas,; Ignotas Jokūbas Masalskis,; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilnius; 18 amžius.
- 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis / Liudvika Byševska ; sudarė Vydas Dolinskas, Piotras Jacekas Jamskis, Eva Manikovska ; į lietuvių kalbą vertė Vyturys Jarutis, į lenkų kalbą vertė Beata Piasecka ; įvadą parengė Eva Manikovska. Vilnius : Lietuvos dailės muziejus, 2008. 163 p.
- "Auctor beatae pacis...". Wizerunek cara Aleksandra I w wierszach pochwalnych Marcina Poczobuta-Odlanickiego / Jolanta Kowal. Senoji Lietuvos literatūra 2021, 51, p. 164-182.
- Draugijų žmogus: Martyno Počobuto-Odlianickio komunikacija su Vakarų Europos mokslininkais XVIII amžiaus antroje pusėje / Daiva Milinkevičiūtė. Senoji Lietuvos literatūra 2021, 51, p. 32-48.
- Ignotus Ignotas : Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis / Eligijus Raila. Vilnius : Aidai, 2010. 236 p.
- Livonijos vyskupo Juozapo Kazimiero Kosakovskio LDK vizija antrojo valstybės padalijimo akivaizdoje / Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Lietuvos istorijos metraštis. 2002, 2001/1, p. 73-86.
- Polska rewolucja a Kościół Katolicki 1788-1792 / Richard Butterwick ; przekład z języka angielskiego. Kraków : Arcana, 2012. 988 p, [20] iliustr. lap.
- Prasa wielkiego księstwa Litewskiego w II połowie XVIII wieku / Regina Jakubėnas. Kraków : Collegium Columbinum, 2005. 391 p.
- The Scientific "Wanderjahr" of Vilnius astronomer Andrew Strzecki in 1777-1778 / Veronika Girininkaitė. Acta Baltica historiae et philosophiae scientiarum. 2023, 11, 1, p. 52-80.
- Universitas Vilnensis, 1793-1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego / Janina Kamińska. Warszawa : Wydawnictwa Uniwersytetu Warszawskiego, 2012. 420 p.
- Universitas Vilnensis : Akademia Wileńska i Szkoła Główna Wielkiego Księstwa Litewskiego, 1773-1792 / Janina Kamińska. Pułtusk : Wyższa Szkoła Humanistyczna ;, 2004. 229 p.
- Wilno - polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego, 1803-1832 / Daniel Beauvois. Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2012. 824 p., 29 iliustr. lap.
