Wilno - polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego, 1803-1832

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Wilno - polska stolica kulturalna zaboru rosyjskiego, 1803-1832
Alternative Title:
Vilnius - Polish cultural capital of the Russian annexation, 1803-1832
Publication Data:
Wrocław : Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 2012.
Pages:
824 p., 29 iliustr. lap
Notes:
Bibliografija ir rodyklės.
Contents:
Wykaz skrótów — Wstęp — Uniwersytet Wileński — I. Między Petersburgiem a Wilnem. Opiekunowie Uniwersytetu. Wilno – miasto, tradycja. Pięciu rosyjskich ministrów. Rola kuratorów. Rektorzy – rzecznicy czy wykonawcy? — II. Ciało profesorskie — 1. Skład ciała nauczycielskiego. Rekrutacja. Stabilność zatrudnienia. Geograficzne i społeczne pochodzenie profesorów. Wiek profesorów. Sytuacja rodzinna profesorów — 2. Sytuacja materialna. Niezależność czy integracja? Pobory i pensje. Beneficja kościelne Uniwersytetu. Korzyści i zaszczyty — 3. Życie zbiorowe kadry nauczającej. Idealna fasada. Wewnętrzne pęknięcia — III. Rola Uniwersytetu w dziedzinie intelektualnej — 1. Zewnętrzna działalność kulturalna. Cenzura. Drukarnie. Księgarnie. Gazety — 2. Nauka i nauczanie. Podzielona wiedza, izolowani uczeni. Warunki działalności pedagogicznej. Wydział medyczny. Wydział fizyczno-matematyczny. Wydział nauk moralnych i politycznych. Wydział literatury i sztuk pięknych — IV. Studenci. Wizerunek rzeszy studenckiej. Drogi kariery zawodowej. Położenie materialne wolnych studentów. Wartość wiedzy jako drogi awansu. Ugrupowania młodzieży. Dyscyplina i represje — Szkoły średnie i podstawowe — V. Aparat administracyjny szkolnictwa. Uwagi wstępne. Wyższa administracja rosyjska. Rola kuratorów. Rola Uniwersytetu. Dyrektorzy. Wizytatorzy. Dozorcy honorowi — VI. Ustrój ekonomiczny i infrastruktura szkół — 1. Sposób finansowania a społeczeństwo. Fundusz edukacyjny. Komisje sądowo-edukacyjne. Donacje wołyńskie. Skutki wojny. Sprawa izb dozorczych. Likwidacja funduszu edukacyjnego.— 2. Infrastruktura materialna. Mapa szkolna. Sytuacja lokalowa szkół — VII. Siły odśrodkowe — 1. Szkoły zakonne. Czy istnieje „inteligencja klerykalna“? Pomniejsze zakony nauczające. Jezuici. Pijarzy. Bazylianie — 2. Religia a hegemonia. Rywalizacja polsko-rosyjska w guberniach południowych. Problemy dominacji kulturalnej na Białorusi. Szkoły protestanckie — 3. „Schizma“ krzemieniecka — VIII. Nauczyciele i uczniowie — 1. Nauczyciele. Liczebność kadry nauczycielskiej. Pochodzenie społeczne nauczycieli. Pochodzenie geograficzne. Wiek profesorów. Poziom kwalifikacji. Rekrutacja. Położenie materialne. Status społeczny nauczycieli. Spójność grupowa — 2. Uczniowie. Stany liczebne uczniów. Ludność a szkolnictwo. Segregacja społeczna. Społeczeństwo a nauka szkolna. Warunki bytowe uczniów. Życie grupowe a dyscyplina. Przymus i represja — IX. Nauczanie w szkołach średnich. Podręczniki szkolne. Wyposażenie pedagogiczne. Jednolitość programów. Cel nauczania. Ewolucja nauczania — X. Szkoły parafialne. W poszukiwaniu organizacji. Szczodrobliwi fundatorzy. Nauczyciele. Cel szkolnictwa elementarnego — Epilog — Zakończenie — Postscriptum — Bibliografia — Summary — Indeks nazw osobowych — Indeks nazw geograficznych — Spis map — Spis tabel — Spis rycin — Spis ilustracji.
Keywords:
LT
19 amžius; Ukraina (Ukraine); Vilnius. Vilniaus kraštas (Vilnius region); Lietuva (Lithuania); Rusija (Россия; Russia; Russia; Rossija; Rusijos Federacija; Rossijskaja Federacija); Kultūra / Culture; Kultūrinis identitetas / Cultural identitity; Socialinės kultūrinės grupės / Sociocultural groups; Mokykla / School; Mokslas / Science; Universitetai / Universities.
Summary / Abstract:

LTKnyga „Vilnius – lenkų kultūros sostinė Rusijos aneksijos sąlygomis (1803-1832)“ pristato išskirtinį Rusijos imperijos istorijos laikotarpį, kai XIX a. pradžioje vakarinėse imperijos žemėse dar nebuvo išryškėjęs vietinių gyventojų tautinis identitetas. Po 1831 m. vietos kultūros ten pamažu stiprėjo ir XX a. pabaigoje įgijo (arba iš naujo atrado) politinę savimonę, grįstą lietuviškąja, baltarusiškąja ar ukrainietiškąja tapatybe. Nepaisant nuolatinių caristinės valdžios pastangų šiose žemėse įtvirtinti karinį ir administracinį imperijos valdymą, tiek Aleksandras I, tiek Nikolajus I savo valdymo pradžioje laikėsi pozicijos išsaugoti ištisos eilės lenkų didikų, kurie formavo socialinį ir kultūrinį tų žemių gyvenimą, hegemoniją. 1801–1803 m. visoje Rusijos imperijoje vyko švietimo ir kultūros reforma, įsteigtos akademinės-švietimo apygardos su imperiniais universitetais. Vilnius, kaip ilgametes akademines tradicijas puoselėjęs miestas, tapo tokios apygardos centru, o pati apygarda apėmė Rusijos užgrobtas buvusios LDK žemes. Lenkijos bajoras Adomas Čartoriskis, asmeninės draugystės su jaunuoju caru dėka, tapo visiškai savarankiškas Vilniaus universiteto ir apygardos mokyklų kuratorius. Dėl šios priežasties beveik tris dešimtis metų apygardos žemėse buvo išsaugota ir net sustiprinta lenkiškoji įtaka, o rusiškasis veiksnys liko antrame plane. Šios knygos padalijimą į dvi dalis – apie Vilniaus universitetą ir mokyklas – lėmė tuometinės kultūros sistemos struktūra.Reikšminiai žodžiai: Carinė Rusija; Kultūrinis gyvenimas; Kultūros sostinė; Lenkai; Mokslas; Mokykla; Mokyklos; Rusijos imperija (Russian Empire); Tautinis identitetas; Universitetas; Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Vilnius; Švietimas; Švietimo sistema; Cultural capital; Cultural life; Education; Education system; Natoinal identity; Poles; Russian Empire; School; Schools; Science; Tsarist Russia; University; Vilnius; Wilno.

ENThe book "Vilnius - Polish Cultural Capital Under the Russian Annexation (1803-1832)" presents an exclusive period of the Russian Empire history when in the beginning of the 19th century the national identity of local people was not emerged yet in the Western imperial territories. After the year of 1831, local cultures have been gradually developing there and at the end of the 20th century acquired (or rediscovered) the political consciousness based on Lithuanian, Byelorussian or Ukrainian identity. Despite persistent efforts of Tsarist authorities to establish a military and administrative management of the Empire in these lands, at the beginning of their governance both Alexander I and Nicholas I upheld the position to preserve hegemony of entire number of Polish noblemen, who formed the social and cultural life in these lands. Throughout the years 1801-1803 the Russian Empire experienced the educational and cultural reform. The academic-educational districts together with the imperial universities were established. Vilnius as the city nourishing the long-lived academic traditions became the centre of such district, and the district itself included territories of the former Great Duchy of Lithuania captured by Russia. The Polish nobleman Adam Czartoryski became a completely independent tutor of Vilnius University and district schools thanks to the personal friendship with the young Tsar. For this reason the Polish influence has been preserved and even strengthened for almost three decades in the district territories while the Russian factor has remained in the background. This book was split into two parts about Vilnius University and schools. This was influenced by cultural structure of that time.

ISBN:
9788322930854
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/37881
Updated:
2014-02-17 18:03:03
Metrics:
Views: 31
Export: